Tik lokalizuojama jo vieta — kaklinės, krūtininės arba juosmeninės dalies skausmas. Nugara privalo remtis į atlošą. Spauskite ant pasirinkto raktinio žodžio ir raskite visą, su juo susijusią informaciją apie vaistus, ligas, straipsnius, forumo temas bei gydytojų atsakymus.

Skausmo vertinimas Prieš pradedant gydyti lėtinį skausmą, svarbu įvertinti jo stiprumą, pobūdį ir bendrą paciento fizinę būklę, kad silpnas sąnarių skausmas galima parinkti tinkamiausią gydymą. Funkcinė paciento būklė gebėjimas savarankiškai dalyvauti kasdienėje veikloje turi silpnas sąnarių skausmas įvertinta prieš gydymo skyrimą.

Skausmo intensyvumui įvertinti klinikinėje praktikoje naudojama Vizualinė analoginė skalė VAS. Svarbu nepamiršti, kad dauguma vyresnių žmonių serga gretutinėmis ligomis, o tai gali lemti bendros funkcinės būklės bei skausmo vertinimo netikslumus.

silpnas sąnarių skausmas

Jei paciento kognityvinės funkcijos sutrikusios, skausmą reikėtų vertinti pasitelkiant kitas skales pvz. Pažengusio laipsnio demencija sergančiam pacientui lėtinis skausmo sindromas gali būti įtariamas stebint jo kasdienės veiklos užduotis bei naudojant specialias skales pvz.

Lėtinio skausmo gydymas Lėtinis skausmas gydomas medikamentais ir nemedikamentiniais metodais.

Farmacinės priemonės — tai ne opioidiniai ir opioidiniai skausmą mažinantys geriamieji vaistai, skausmą moduliuojantys medikamentai, odos tepalai, geliai ar kt. Nemedikamentinėms lėtinio skausmo gydymo priemonėms priklauso fizinė reabilitacija, kognityvinė elgesio terapija ir paciento edukacija lėtinio skausmo klausimais.

Šios priemonės laikomos svarbia gydymo dalimi dėl retesnių nepageidaujamų reiškinių, palyginti su gydymu vaistais. Pasaulio sveikatos organizacija PSO išskiria pagrindinius principus, kuriais vadovaujantis reikėtų skirti vaistus nuo skausmo: nuolatinis vaistų vartojimas angl. Kai peroraliniai vaistai negali būti vartojami esant rijimo problemųvaistai nuo skausmo turi būti skiriami mažiausiai invazyviu būdu poliežuviniu, poodiniu pirmiau nei intraveniniu.

Intraraumeninės injekcijos neturėtų būti vartojamos; pakopų principas angl. Nuo kurios pakopos pradėti, sprendžiama pagal skausmo intensyvumą. Esant itin stipriam skausmui, reikėtų skirti stipriuosius opioidinius analgetikus. Bet kurioje gydymo pakopoje galima pridėti adjuvantus — antidepresantus, antikonvulsantus, kortikosteroidus, anksiolitikus [8]. Dažniausiai skiriami medikamentai Net ir laikantis PSO racionalaus skausmo malšinimo principų, svarbu įsivertinti, ar tam tikras medikamentas yra tinkamas pacientui.

Šioje skiltyje aptarsime dažniausiai klinikinėje praktikoje naudojamus vaistus. Daugiau informacijos, kokius medikamentus vyresniems pacientams reikėtų skirti atsargiai ir kokius nepageidaujamus reiškinius jie gali sukelti, pateikta Amerikos geriatrijos asociacijos Beerso kriterijuose, atnaujintuose metais angl.

American Geriatrics Society updated Silpnas sąnarių skausmas criteria. Acetaminofenas paracetamolis. Šis preparatas yra silpnas prostaglandinų sintezės inhibitorius.

silpnas sąnarių skausmas

Prostaglandinai sukelia uždegimą, skausmą, eksudaciją, karščiavimą, tad acetaminofenas, mažindamas šių medžiagų sintezę, malšina skausmą. Dėl mažos nepageidaujamų reiškinių tikimybės tai yra pirmojo pasirinkimo vaistas vyresniems pacientams, patiriantiems lengvą ar vidutinį lėtinį skausmą. Maksimali dienos dozė yra 4 g mažinant dozę iki 50—70 proc.

Apie sąnarių, raiščių ir raumenų bėdas | mikronuoma.lt

Perdozavus acetaminofeno, galimas hepatotoksiškumas. Sumažinti raumenų ir sąnarių tepalas medikamentas yra efektyvus slopinant osteoartrito ar nugaros skausmus, tačiau ne toks paveikus, palyginti su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo NVNU slopinant uždegiminių ligų sukeltą skausmą pvz.

NVNU per os. Tokie vaistai kaip naproksenas, ibuprofenas, diklofenakas, celeoksibas ar kiti gali būti skiriami lėtiniam skausmui malšinti tuomet, kai acetaminofenas yra neefektyvus. NVNU slopina fermentą ciklooksigenazę, kuris dalyvauja prostaglandinų sintezėje. Jie geriau malšina uždegiminių ligų sukeltą skausmą, yra efektyvesni vartojant trumpą laiką, palyginti su acetaminofenu. Svarbu šiuos medikamentus skirti atsargiai dėl nepageidaujamų reiškinių virškinimo, kardiovaskulinėms sistemoms ir inkstams.

Dėl to NVNU rekomenduojama skirti trumpą laiką ar paūmėjus skausmui. Tyrime, tyrusio nepageidaujamus vaistų reiškinius, nustatyta, kad su NVNU susijusios hospitalizacijos sudarė net 23,5 proc.

Ką turėtume žinoti ir ką daryti susirgus COVID-19 infekcija?

Nepageidaujamų virškinimo sistemos reiškinių rizika yra tiesiogiai proporcinga NVNU dozei bei padidėja dėl kai kurių kartu vartojamų medikamentų pvz. Nepageidaujamų virškinimo sistemos reiškinių prevencija — kartu su NVNU skiriami protonų siurblio inhibitoriai PSIH2 receptorių blokatoriai, misoprostolis, prireikus — H.

Nepageidaujamų gastrointestinės sistemos reiškinių gerokai rečiau pasitaiko asmenims, vartojantiems ciklooksigenazės 2 COX-2 inhibitorius, tokius kaip celekoksibas [10]. Metaanalizėje atskleista, kad COX-2 inhibitorius naproksenas, vertinant kardiovaskulinę riziką, yra saugesnio profilio už kitus savo grupės medikamentus [11]. Taigi sprendimas silpnas sąnarių skausmas NVNU turi būti pagrįstas atsižvelgiant į paciento individualius rizikos veiksnius, gretutines ligas.

silpnas sąnarių skausmas

NVNU tepalai ir geliai. NVNU tepalai ir geliai — tai peroralinių vaistų nuo uždegimo alternatyva, leidžianti sumažinti šių medikamentų sukeliamų nepageidaujamų reiškinių riziką. Šių vaistų galimi nepageidaujami reiškiniai yra reti ir susiję tik su odos pažeidimu, pavyzdžiui, bėrimais ar niežuliu. Vietinio poveikio tepamieji NVNU dažnai naudojami sergant osteoartritu. Moksliniame tyrime atskleista, kad siekiant mažinti sąnarių skausmą vietinio poveikio NVNU gelio poveikio efektyvumas yra toks pats kaip peroralinių vaistų, tačiau vietiniai vaistai tiriamiesiems sukėlė mažiau nepageidaujamų reiškinių [12].

Vaisto veiklioji medžiaga per odą patenka tiesiai į sinoviją, taip sumažindama skauda apatinę nugaros dalį ir sąnarių reiškinių dažnį. Kapsaicino tepalai.

Tai aktyvus alkaloidų darinys, mažinantis substancijos P silpnas sąnarių skausmas odos nociceptinių skaidulų kiekį. Vaistas malšina neuropatinį, kaulų ir raumenų sistemos skausmą, skiriamas kaip adjuvantas, tačiau nėra tinkamas žmonėms, sergantiems odos ligomis pvz. Opioidiniai analgetikai. Ši vaistų grupė naudojama tuomet, kai skausmas yra stiprus arba kai kitos skausmo malšinimo priemonės buvo neefektyvios.

Opioidiniai analgetikai yra skirstomi į stipriuosius morfinas, oksikodonas, fentanilis, buprenorfinas ir silpnuosius tramadolis. Šie vaistai veikia susijungdami su opioidiniais receptoriais mu, kapa, delta, išsidėsčiusiais presinaptinėse bei postsinaptinėse neuronų membranose.

Presinaptinėse aferentinių nociceptinių nervinių skaidulų membranose opioidai užblokuoja kalcio kanalus, o tai neleidžia išsiskirti neuromediatoriams, atsakingiems už nocicepcijos perdavimą substancija P bei gliutamatas. Postsinaptinėse membranose opioidai atveria kalio kanalus, sukelia membranos hiperpoliarizaciją ir taip padidina skausmo perdavimo nervinėmis skaidulomis veikimo potencialo slenkstį [13]. Prieš skiriant opioidinius analgetikus, svarbu įvertinti galimą žalos ir naudos santykį.

Kada verta nerimauti dėl sąnarių skausmo?

Senyviems pacientams parenkama mažiausia šių medikamentų dozė, siekiant sumažinti nepageidaujamus reiškinius, tokius kaip kvėpavimo centro slopinimas, sedacija, obstipacijos, pykinimas, vėmimas. Itin svarbu skiriant vaisto dozę atsižvelgti į glomerulų filtracijos greitį ir, esant reikalui, mažinti skiriamo opioido silpnas sąnarių skausmas.

Pykinimas, vidurių užkietėjimas yra reiškiniai, kuriems tolerancija ilgą laiką vartojant šiuos medikamentus neišsivysto, tad gali būti reikalingas papildomas gydymas antiemetikais ar laisvinamaisiais vaistais.

Priklausomybė nuo opioidinių analgetikų gali išsivystyti vartojant juos ilgą laiką, todėl būtina įvertinti potencialius paciento rizikos veiksnius. Vyresnių pacientų populiacija yra susijusi su mažesne netinkamo ar per didelio opioidinių analgetikų vartojimo rizika, tačiau budrumo nereikėtų prarasti [14, 15].

Epilepsijai gydyti skirti medikamentai karbamazepinas, gabapentinas, pregabalinas yra naudojami neuropatiniam skausmui malšinti. Karbamazepinas šiuo metu yra pirmojo pasirinkimo vaistas neuralgijai gydyti pvz.

silpnas sąnarių skausmas

Tam tikroms neuropatinio skausmo rūšims diabetinei neuropatijai, postherpetinei neuralgijai, fibromialgijai gabapentinas ir pregabalinas turėtų būti skiriami trumpais kursais 2—4 mėnesius. Metaanalizėje pastebėta, kad mg kasdienė pregabalino dozė perpus sumažino skausmą [16]. Vienas dažniausių epilepsijai gydyti skirtų medikamentų nepageidaujamų reiškinių yra galvos svaigimas. Vyresniems pacientams tai gali labai padidinti griuvimų riziką, todėl šiuos silpnas sąnarių skausmas reikėtų skirti atsargiai.

Seratonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai SNRI. Venlafaksinas, duloksetinas gali būti naudojami gydant neuropatinį skausmą. Šie medikamentai yra gerai toleruojami. Dažniausi nepageidaujami reiškiniai yra hiponatremija, pykinimas ir pilvo skausmas.

warning.outdated.title

Kai kurių mokslinių tyrimų duomenimis, šis vaistas gali sukelti hipertenzijos epizodus, todėl jis nėra tinkamas visiems senyvo amžiaus pacientams. Duloksetinas nesukelia su kardiovaskuline sistema susijusių nepageidaujamų reiškinių ir iki 50 proc.

Svarbu titruoti dozę, nes nepageidaujami reiškiniai tiesiogiai priklauso nuo išgertos vaisto dozės. Tricikliai antidepresantai TCA. Tai vaistai adjuvantai, tokie kaip amitriptilinas, desipraminas, nortriptilinas. Jie efektyvūs gydant postherpetinę neuralgiją bei diabetinę neuropatiją.

Vyresnių žmonių lėtinio skausmo gydymas

Triciklius antidepresantus skirti vyresnio amžiaus pacientams vengiama dėl dažnų nepageidaujamų reiškinių, pasireiškiančių anticholinerginiais šlapimo susilaikymas, obstipacijos, ortostatinė hipotenzija bei noradrenerginiais sedacija reiškiniais. QT segmento prailgėjimas yra grėsminga TCA vartojimo komplikacija, todėl viso gydymo kurso metu bei prieš paskiriant gydymą būtina užrašyti elektrokardiogramą.

Raumenų relaksantai. Baklofenas, GABA-B agonistas,rekomenduojamas kaip antros eilės medikamentas neuropatiniam skausmui gydyti, kuris išsivysto dėl per didelio raumenų spastiškumo. Raumenų spastiškumas gali išsivystyti dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo, demielinizuojančių ar kitų neuroraumeninių ligų.

Pradinė dozė turėtų būti palaipsniui didinama bei palaipsniui mažinama, jei norima nutraukti vaisto vartojimąsiekiant išvengti nepageidaujamų reiškinių pvz.

silpnas sąnarių skausmas

Kiti medikamentai. Šio vaisto skausmą slopinančio poveikio mechanizmas nėra nustatytas, tačiau pastebėta, kad jį vartojant sumažėja neuropatinis skausmas bei skausmas, sukeltas stuburo slankstelių kompresinių lūžių dėl metastazių.

Skiriant šį vaistą, reikėtų reguliariai stebėti kalcio bei fosforo koncentracijas kraujyje, sutrikus inkstų funkcijai, mažinti vaisto dozę. Ateities skausmo malšinimo vaistai — opioidiniai taikinių analgetikai.

Kada verta nerimauti dėl sąnarių skausmo? | mikronuoma.lt

Manoma, kad šie vaistai sukels mažiau nepageidaujamų reiškinių, nesukels priklausomybės. Tai lems vaisto farmakokinetinės savybės, nes jie selektyviai veiks tik tam tikras nociceptinio skausmo mechanizmo grandis. Ankstyvose vaisto BU tyrimo stadijose su primatais nustatyta, kad ši nauja medžiaga ne tik efektyviai sumažino skausmą, bet ir nesukėlė kardiovaskulinės sistemos nepageidaujamų reiškinių, kvėpavimo centro slopinimo net vartojant 10—30 kartų didesnes dozes ar priklausomybės [19].

Apibendrinimas Siekiant efektyviai gydyti vyresnio amžiaus pacientų lėtinį skausmą, reikalingas sudėtinis gydymas ir atidus vaisto parinkimas, kad būtų išvengta pavojingų nepageidaujamų reiškinių. Gydymas pradedamas nuo mažiausios galimos, gerai toleruojamos, mažai nepageidaujamų reiškinių sukeliančios dozės, taip siekiant pagerinti senyvo amžiaus pacientų gyvenimo kokybę. Alesiūtė P. Sveikatos psichologijos magistro baigiamasis darbas. Kaunas: LSMU, Kaye AD, et al. Pain management in the elderly population: a review.

Ochsner J. J Am Geriatr Soc. Bauer H, et al.