Potrafki B. Dažnas gali pasireikšti mažiau kaip 1 iš 10 žmonių : Galvos skausmas, sumažėjęs arba nenormalus odos pojūtis, įskaitant dalinį jutimo netekimą, arba atsiradusį karščio pojūtį disestezija ar hipestezija , raumenų silpnumas, karščio pojūtis, skausmas injekcijos vietoje, galūnių skausmas, rijimo sutrikimas disfagija. Jei atsiranda bet kuris iš išvardytų šalutinio poveikio simptomų, nedelsiant kreipkitės į skubios medicininės pagalbos tarnybas arba paprašykite tai padaryti artimųjų. Šis simptomas vadinamas išialgija tarpslankstelinio disko minkštiminis branduolys dažniausiai išsiveržia dorsolateraline kryptimi, todėl kyla vienos pusės išialgija. Pagal kryptį disko išvarža gali būti medialinė užpakalinė kryptis , mediolateralinė užpakalinė-šoninė kryptis arba lateralinė šoninė kryptis.
Lėtinio nuovargio sindromas: ką daryti, kad nekiltų rimtų ligų grėsmė
Vis dėlto pagrindinis gydymas nėra medikamentinis. Medikamentai reikalingi pasiekti tam tikro aktyvumo lygį, kad būtų galima grįžti prie socialinio gyvenimo, sumažinti simptomus bei pradėti fizioterapiją. Tačiau vien ilsėtis ir riboti krūvį neužtenka — būtina skatinti ir grūdinti organizmą bei jo sistemas atlaikyti krūvį ir stresą. Labai svarbus taisyklingas raumenų darbas, siekiant nukrauti pertemptus, netaisyklingai naudojamus raumenis dėl netaisyklingos laikysenos, ilgalaikės statinės pozos darbe pasilenkus prie kompiuteriobei atstatyti simetrišką raumenų darbą.
Rekomenduojamas besikartojantis fizinis aktyvumas, idealu — tuo pačiu paros metu, atvirame ore ir saulės šviesoje. Tai puikus serotonino laimės ir aktyvumo hormono sintezės būdas, pagerinantis darbingumą ir pažintines funkcijas. O iš serotonino vakare pasigaminantis melatoninas — užtikrina geresnį miegą. Todėl, atlikus lėtinio nuovargio simptomų korekciją, pacientas dažnai rekomenduojama fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacija, kurios metu suderinamas pagrindinis gydymo elementas — saugus aktyvumas.
Stuburo išvarža
Skausmas gali kiek sumažėti ramybės metu gulint ant nugaros ir ypač gulint ant sveiko šono, sulenkus skaudamą koją per kelio ir klubo sąnarius, bet net menkiausias judesys vėl gali sukelti stiprų skausmą.
Nugaros skausmą gali sukelti ne tik stuburo disko išvaržos, bet ir minkštųjų audinių — raumenų ar raiščių — traumos, jų pertempimas, taip pat stuburo sąnarių pažeidimai. Jauniems žmonėms, kurių raumenys stiprūs, trauma dažniau pažeidžia raumenis, o vyresniems — stuburo sąnarius. Ūmų nugaros raumenų ar raiščių skausmą gali sukelti greitai ir nekoordinuotai atliekamas judesys ir ypač energingi sukamieji judesiai tada, kai gerai išlavinti pilvo, o silpni nugaros raumenys, kurie įtempia stuburą.
Darant sukamąjį judesį, raumenims ir raiščiams pritrūksta jėgos ar lankstumo atlaikyti padidėjusį krūvį. Toks judesys pažeidžia raiščius ar raumenis ir sukelia raumenų spazmą. Kartais skausmo priežastis būna jau anksčiau pažeistų, darant neįprastus judesius, raiščių ar raumenų pertempimas. Rizikuojama pasitempti nugarą ką nors netaisyklingai keliant, pavyzdžiui, lenkiantis paimti sunkų daiktą iš automobilio bagažinės arba darant neįprastus sunkius judesius, kilnojant sunkius daiktus statybose.
Nugaros skausmas gali būti pajuntamas darant ir įprastą judesį, pavyzdžiui, lenkiantis paimti ant grindų padėto krepšio. Tokiu momentu kyla pavojus pertempti stuburą saugančius raumenis.
Gydytoja reumatologė: tik liaudies medicina sąnarių neišgydysite
Raumenų ir raiščių skausmas yra išplitęs, jaučiamas ne vienoje srityje, pradžioje mažiau intensyvus, dažniau bukas ir maudžiantis. Kitą dieną po traumos nugaros raumenys gali būti įtempti ir skausmingi, arba atsipalaidavę iki tokio lygio, kad nebepajėgia palaikyti normalios nugaros padėties, ir visiškai nepavojingas judesys gali būti lemiamas: patempiami raiščiai, pasislenka kuris nors tarpslankstelinis diskas arba susergama tarpslankstelinių sąnarių uždegimu.
Lėtinis raumenų ir raiščių skausmas vystosi pamažu, ne toks aštrus, bet maudžiančio pobūdžio, vargina tiek ramybės metu, tiek judant ir ilgai išlieka tokio intensyvumo ir pobūdžio. Dažniausiai šis skausmas atsiranda tada, kai atskiros netreniruoto organizmo raumenų grupės yra apkraunamos ilgą laiką.
Šlaunies raumens skausmas
Tarpslankstelinius sąnarius pažeidžia ilgalaikis sėdėjimas, nuolat dėvima aukštakulnė avalynė, sunkių nešulių nešiojimas viena ranka. Stuburo sąnarių skausmas yra aštrus, sukaustantis, jo intensyvumas ramybės metu nekinta, o aktyviai judant — stiprėja.
Šis skausmas gali kilti po didelio fizinio krūvio ir trūkčiojančių judesių pvz. Esant sąnarių pažeidimui, gali būti jaučiamas nugaros girgždėjimas, stiprėjantis sukaustymas ir juosmens skausmas neskauda tik atliekant nedidelės amplitudės judesius. Einant nugara būna įsitempusi, juosmens linkis išsilyginęs. Skausmas šiek tiek sumažėja atsipalaidavus ir ilsintis gulint, taip pat skausmą sumažina vietinės šilumos procedūros.
Skausmas gali sumažėti gulint ant šono sulenktais ir pritrauktais prie krūtinės keliais. Reikia neužmiršti, kad apie 3 proc. Gali skaudėti nugarą ir dėl kai kurių vidaus organų ligų: prostatos, gimdos uždegimų, inkstų, kasos, tulžies pūslės, žarnyno ligų.
Tyrimais nustatyta, kad profesijos, kurioms būdingas sunkus fizinis darbas, ilgalaikis sėdėjimas, dažnas pasilenkimas ir ko nors kėlimas, vibracija ypač vairuojantskatina lėtinius juosmens skausmus, disko išvaržas. Neigiami pokyčiai tarpslanksteliniuose diskuose vyksta dėl to, kad sutrinka medžiagų apykaita judamajame ir atramos segmente JAS. Šis segmentas — tai du slanksteliaitarpusavyje sujungti tarpslanksteliniu disku, tarpslanksteliniais sąnariaisraiščiais ir raumenimis.
JAS medžiagų apykaitos procesų sutrikimui turi įtakos tokie veiksniai, kaip šio segmento judrumo sutrikimas, per didelė netinkama apkrova šio segmento elementams, kenksmingų fizinių ir cheminių veiksnių poveikis, uždegimaibendra organizmo intoksikacija.
Kai organizme daug toksinių medžiagų, kraujas ir limfa tirštėja ir užsibūna JAS, sutrinka normali skysčių apykaita, sumažėja minkštojo audinio gebėjimas išlaikyti drėgmę vandenį. Tai sumažina elastingumą, disko tamprumą, sugebėjimą silpninti smūgio poveikį ir veda link disko senėjimo procesų, jo susidėvėjimo. JAS audiniai tampa pažeidžiami, gali atsirasti mikrotraumų, net esant įprastam fiziniam krūviui.
Priklausomai nuo kūno laikysenos, diskų apkrovimas yra skirtingas: gulint jis mažiausias, stovint padidėja keturis kartus, o pasilenkus ar sėdint — net šešis kartus.
Žemai lenkiantis ar keliant svorį ypač padidėja diskų krūvis ir spaudimas apatinėje stuburo juosmens dalyje.
Sėdint susilenkus, spaudimas į apatinį diską siekia kilogramų, o keliant 50 kg svorį — beveik kilogramų, t. Šlaunies raumens skausmas gali apimti ne tik skaudamus raumenis, bet ir šalia jų esančius audinius, pavyzdžiui, sausgysles, raiščius. Šlaunies raumenų skausmas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Visgi dažniausiomis įvardijamos šios: per didelis krūvis, traumos, dažnai įdarbinant raumenis arba netinkamai juos naudojant kylanti įtampa, uždegimai, sumušimai, raumenų patempimai ar trūkimai, taip pat šlaunies raumens skausmas gali būti sąlygotas ir kitos ligos.
Tokiu atveju tikslinga krūvį sumažinti, nepamiršti prieš treniruotes atlikti tempimo pratimų. Toks skausmas turėtų praeiti per porą dieną. Jei šlaunies raumenų skausmas dažnai vargina po treniruočių, pasitelkite į pagalbą mitybą. Po treniruočių raumenims labai naudingi riešutai, savyje turintys daug raumenis stiprinančio vitamino E, mėgaukitės vyšniomis, nevenkite virtų kiaušinių, kadangi po treniruočių itin svarbus tinkamas baltymų šaltinis.
Gydytoja išskyrė pagrindinius stuburo skausmus, kuriuos pajutus – delsti negalima
Būtina įsidėmėti, kad dažniausia raumenų skausmo priežastis — tai per didelis fizinis krūvis, įtampa per intensyvus ar per dažnas raumens naudojimassumušimai ir kitos traumos — patempimas, įtrūkimas. Raumenis skaudėti gali dėl daugelio ligų — infekcijos, uždegimo, gripo, tonzilito, sinusito, reumatinių ligų, Laimo ligos, taip pat dėl netaisyklingos laikysenos, depresijos, lėtinio nuovargio sindromo.
Jei persistengėte Norint išvengti raumenų skausmų ir jų traumų, patartina fizinę veiklą paskirstyti tolygiai, nedaryti didelių pertraukų tarp treniruočių, treniruotę ar fizinį darbą patartina pradėti po trumpo apšilimo, prieš treniruojantis atlikti raumenų tempimo pratimus.
Venkite staigių judesių dirbdami ar treniruodamiesi, sušilę saugokitės skersvėjo, nepatartina sunkiai fiziškai dirbti vilkint pernelyg lengvais drabužiais. Trigeriniai taškai Kartais atrodo, kad skausmas kyla be priežasties. Žmogus arba gydytojas, masažuotojas netikėtai užčiuopia skausmingus raumenų sukietėjimus, primenančius tarsi standžias virvutes ar mazgelius.
Tai — susitraukusios raumenų skaidulos, arba vadinamieji trigeriniai taškai. Masažuotojui stipriau spustelėjus trigerinį tašką, žmogus net gali pašokti iš skausmo. Šių taškų neliečiant, skausmas nėra aštrus, tai greičiau ilgalaikis neva be priežasties atsiradęs maudimas.
Trigeriniai taškai susidaro dėl raumenų traumų, fizinio persitempimo, netaisyklingos sėdėsenos ir laikysenos, skeleto asimetrijos ir kitų veiksnių. Kas atsitiko?