Galimi įvairūs išmatavimai. Ne taip seniai, d ar k etu rioli kta ­ ja m e ar penkioliktajame šimtmetyje, žemė kaip laisvai p a r ­ d u o d a m a s, nuo m o s paja m ų d u od an tis tu rtas nebuvo žinoma.

• Gydymas mažų sąnarių liaudies gynimo priemones
• Sergantys alkūnės ir peties sąnariai
• Mokymo premonė
• Sąnarių ligos liaudies metodai
• Ši knyga pa sa koja apie grupelę žmonių, k u rių teisė j šlovę kiek savotiška.
• Tepalas nuo raumenų skausmas ir sąnarių rankų
• HIDROIZOLIACIJA BETONO APSAUGA IR REMONTAS. - PDF ΔΩΡΕΑΝ Λήψη

Pirmame vadovėlio tome susipažinome su viena iš kūnų fundamentaliųjų sąveikų — gravitacija. Gravitacinės są­ veikos intensyvumo matas yra kūnų gravitacini svarioji masė. PžmaSiai sąveikauja ir kai kurios kitos dalelės.

Kad galėtume elektrinės, sąveikos jč g ą išreikštL SiatemaliSkair -deieter 'Priskiriame tam tikrą fizikinį dydį, vadinamą elektros krūviu. Vienus jų sutarta vadinti teigiamais, kitus — neigiamais.

Pagal šį susitarimą, elektrono krūvis yra neigiamas, o sustav bangavimas po trūkio — teigia­ mas. Atomo ar molekulės teigiami IcrūVlai kompensuoja neigiamus, dėl to normaliai visi kūnai elektriškai yra neutralūs. Tačiau, pašalinus iš kūno dalį elektronų, jis įsielektrina tei­ giamai, sustav bangavimas po trūkio jų skaičių padidinus, — neigiamai.

Vienodo ženklo krūviais įelektrinti kūnai vienas kitą stumia, o įelektrinti skirtingo ženklo krūviais — traukia. Tarptautinėje vienetų sistemoje SI krūvis matuojamas kulo- nais C. Jį apibrėšime 4. Milikanas ir m.

Optin÷ ryšio sistema yra mikrobang÷s ryšio sistemos išpl÷timas — abiejose sistemose informacijos nešlys yra elektromagnetin÷ spinduliuot÷. Pagrindinis optin÷s ir mikrobang÷s sistemų skirtumas yra jų dažnis: ~1 GHz, kai nešlio dažnis yra mikrobangų srityje, ir ~ THz optin÷je. Optinių informacijos persiuntimo sistemų galime užtikti ir tais laikais, kai žemaičių kunigaikštis Margiris nuo užpuolikų gyn÷ Pil÷nus — žinia apie priešo brovimąsi į šalį buvo persduodama uždegant laužus ant Lietuvos piliakalnių. Optinį telegrafą sudar÷ ant stulpų pritvirtinti semaforai, kuriuos vald÷ žmogus, informacija buvo persiunčiama nuo vieno stulpo iki kito 1 ir 2 pav. XIX amžiaus viduryje optinius telegrafus pakeit÷ elektriniai.

Neigiamą elementarųjį krūvį turi elektronas, teigiamą — protonas. Elementariuosius krūvius gali turėti ir kitos elementariosios dalelės.

elektros ir valdymo technologijos - - mikronuoma.lt

Cveigas Austrija pasiūlė naują hipotezę. Tokios dalelės buvo pavadintos kvarkais tū­ zais. Netiesioginiai bandymai patvirtina, kad kvarkai egzistuoja. Mano- 5 ma, kad nuo žinomų elementariųjų dalelių jie skiriasi dar ir tuo, jog gali egzistuoti tam tikri jų deriniai.

Suggest Documents

Dėl to bandymais pavieniai kvarkai neap­ tinkami. Kvarkų derinio bendras krūvis lygus elementariajam krūviui e arba 0.

Taigi bet kokio įelektrinto kūno krūvis 1. Krūvio tvermės dėsnis. Franklinas atrado fundamentalų gamtos dėsnį — elektros k rūvio tvermės dėsnį: kad ir kokie procesai vyktų elektriškai izoliuotoje Jmtemojexi jos krūvių algebrinė stang, laiktd bėgantį nekinta.

Visų elementariųjų elektringųjų dalelių elek­ tros krūvis yra neatskiriama ir nekintama jų savybė. Todėl, kai vyksta fizikiniai procesai, nesusiję su dalelių virsmu, elektros krūvio tvermės dėsnis išplaukia iš dalelių skaičiaus tvermės dėsnio. Pavyzdžiui, jonizuo­ jant molekulę, elektringųjų dalelių skaičius nekinta, jos tik perskirsto­ mos erdvėje.

XX amžiaus antroje pusėje atrasti kai kurių elementariųjų dalelių virsmai, kuriuose dalelių skaičius gali kisti, tačiau bendras elek­ tros krūvis nekinta.

Elektros krūvio tvermės dėsnis galioja visienb elemen­ tariųjų dalelių virsmams. IŠ 1-ojo tomo žinome, jog erdvės ir laiko intervalai, kūno masė, grei­ tis, energija ir kt. Atlikus labai tikslius ban­ dymus su elektringosiomis dalelėmis, prieita prie išvados, jog elektros krūvio didumas ir ženklas nepriklauso nuo jų judėjimo, t.

Taigi elektros krūvis yra invariantinis dydis. Šiame skirsnyje aptartos elektros krūvio fundamentaliosios savybės.

Welcome to Scribd!

Jos neišvestos iš jokio kito dėsnio, bet nėra eksperimentų, kurie šiems tei­ giniams prieštarautų. Taigi į šiuos teiginius galima žiūrėti kaip į postu­ latus, kuriais grindžiama elektromagnetizmo teorija. Tokiais atvejais nepaisome krūvio diskretinės prigimties ir laikome, kad jis pasiskirstęs tolydžiai. Tolydinis elektros WjjvnI pacisVirctymag ap ih į. Kolono dėsnis Įelektrintą kūną, kurio matmenys labai maži, palyginti su atstumu iki kitų įelektrintų kūnų, su kuriais jis sąveikauja, toliau vadinsime taški­ niu krūviu.

Ši sąvoka elektros moksle tokia pat svarbi kaip materialiojo taško sąvoka mechanikoje. Kulonn, jėgomis, m.

elektros ir valdymo technologijos - 2006

Kulonas nustatė neiudančiulelektrintu kimu sąveikos aėsnį1: dviejų taškinių elektros krūvių elektrostatinis sąveikos jėga yra tiesiogiai proporcinga tų krūvių qx ir qt sandaugai ir ątyirįSčięi proporcinga atsbfmo tarp jų r kvadratui.

Kulono dėsnis matematiškai užrašomas šitaip: Čia proporcingumo koeficientas k yra teigiamas dydis. Kaip parodė ekspe­ rimentai, jis priklauso nuo aplinkos, kurioje yra sąveikaujantys įelektrinti kūnai, savybių ir nuo formulėje esančių dydžių m atavimo vienetų. Kavendiäaa, tačiau Sis jo darbas maždaug metų buvo neži- Norėdami i i v i v u o u u vektoriškai T V M U i loxv a i užrašyti u l ia o jii? Tuomet krūvio q2 padėtį nusakys spindulys FZ H: vektorius r ,2, kurio modulį žymė­ sime r.

Dabar 1. Kaip išplaukia iš 1.

Tiktai tuomet r reiškia atstumą tarp šių rutulių centrųr Aptarkime koeficiento k vertę. Nagrinėkime atvejį, kai taškiniai krū­ viai sąveikauja vakuume. Tuomet 1.

Pirmame vadovėlio tome susipažinome su viena iš kūnų fundamentaliųjų sąveikų — gravitacija.

Tuomet Kulono jėga 1. Elektrostatinio lanko stiprumas t Elektrostatinio lauko sąvoka. Kaip jau matėme, nejudantys įelektrin­ ti kūnai netgi vakuume veikia vienas kitą elektrostatine jėga.

Kyla klausi­ mas, kaip šis poveikis paduodam as vieno kūno kitam? Fizikos raidoje šiuo klausimu būta dviejų požiūriųj toliueikos h artiveikos. Toliveikos požiūriu, nutolusių įelektrintų kūnų poveikis vieno kitam perduodamas betarpiškai, akimirksniu.

Tačiau šiandien fizikai laikosi artiveikos teorijos, kurios pradininkai buvo M. Faradėjus, D2. Maksvelis ir kt. Ši arthroz justov O teigia, kad vieno įelektrinto kūno poveikis kitam perduodamas per tar­ pininką baigtiniu greičiu, ne didesniu už šviesos greitį vakuume.

Šių elektrinių laukų vienos savybės sutampa, o kitos, kaip vėliau matysime, skiriasi. Kiekvieno elektrinio lau­ ko elektrostatinio ir neelektrostatinio svarbiausioji savybė yra ta, kad jis visus jame esančius krūvius. VisLlaukai, veikian­ tys materialiuosius objektus jėga, fizikoje vadinami jėgų laukais.

Uploaded by

Visi jė­ gų laukai egzistuoja objektyviai, todėl jie yra tam tikta materijos forma. Jėgų laukai pasižymi visiems materialiems objektams būdingomis savy­ bėmis, pavyzdžiui, energija, inercija ir kt. Elektrinio lanko stiprumas.

Bandymai rodo, kad kiekvienas elektrinis Ikukas bet kuriame jo taške esantį taškinį krūvį q' veikia jėga F. Dydį E vadiname elektrinio lauko stiprumu. Jis moduliu ir kryptimi šutams pa su jėga, kuria elektrinis laukas veikia teigiamą taškinį vienetinį t.

I Q krūvį.