Tokiu vėlyvu metu kabinete buvo ne maloniai šalta. Ir viena vienintelė sekundė, kol deganti žarija nukrito į jūrą, padėjo man užbaigti savo apmąstymus; šitaip daž nai būna, kai žmogus ilgai svyruoja. Moteris papurtė galvą.
Mirė nuo vidurių šiltinės kaip ir tavo tėvas. Kaip ji laikosi? Ir vaikai taip pat. Ji turi sūnų ir dukterį, - Liliana dvejodama stabtelėjo. Sužadėtuvės bus paskelbtos, kai žeidusią dešinės peties sąnario gydymo jos gedulo metai. Štai kaip. Keista, kad iki šiol tai vis dar taip svarbu, taip skau džiai dilgteli širdyje. Vakarop Šamanas prikrovė į artritas peties sąnarių liaudies medicinos maisto ir nunešė į mažą ankštą Oldeno Kimbelo trobelę, kurioje visada kvepėjo laužo dū mais.
Samdinys vienais apatiniais sėdėjo ant gulto ir gėrė iš bu telio. Jo kojos buvo švarios, laidotuvių pamaldoms Oldenas išsi maudė.
Antrieji vilnoniai, jau gerokai papilkėję apatiniai, džiūvo vidury patalpos, pakabinti ant virvės, ši tiesėsi nuo į siją įkaltos vinies iki lazdos, įkištos tarp gegnių.
Šamanas pakratė galvą - pasiūlyto butelio atsisakė. Sėdėjo ant vienintelės medinės kėdės ir žiūrėjo į valgantį Oldeną. Tė būčiau laidojęs mūsų žemėje prie upės. Kol jos Tavo mama baisiausiai pavyduliavo. Šamanui knietėjo paklausinėti apie Makva-ikvą, motiną ir tėvą, bet jautė, kad su Oldenu liežuvauti apie savo tėvus nedera. Tad tik pamojavo atsisveikindamas ir išėjo. Jau temo, kai atžingsniavo prie upės ir Makva-ikvos hedonoso-te liekanų. Vienas ilgojo namo galas tebestovėjo sveikas, tačiau kitas jau buvo įgriuvęs, tarp supuvusių rąstų ir šakų tikriausiai veisėsi gyvatės ir visokie graužikai.
Rodės, Makva buvo kažkur greta. Ji mirė jau seniai; dabar Ša manas, prislėgtas sielvarto dėl tėvo, jai jautė tik gailestį. Netoliese buvo Makvos kapas, nie kaip nepažymėtas, tačiau rūpestingai prižiūrimas. Žolė nupjauta, pakraščiai apsodinti geltonomis laukinėmis viendienėmis, kurių plotelis žėlė pakrantėje. Iš drėgnos žemės jau kalėsi žali daigeliai.
Welcome to Scribd!
Jis žinojo - šitą kapą prižiūrėjo tėvas, tad priklaupė ir išrovė keletą tarp gėlių įsimaišiusių piktžolių. Jau buvo beveik sutemę.
Šamanui pasirodė, lyg Makva nori jam kažką pasakyti. Taip pasitaikydavo ir anksčiau: visada tarsi jausdavo jos įniršį, esą negalinti pasakyti, kas ją nužudė.
Kelionė iš Keiptauno į Durbaną trunka nuo ketu rių iki penkių dienų, žiūrint koks laivas ir oras. Kar tais, jei Ist-Londono uostan negalima įplaukti, kadangi dar nebaigta nuostabioji prieplauka, apie kurią tiek daug šnekėta ir į kurią sukišta begalės pinigų, tai ke leiviams tenka išlaukti visą parą, kol krovinių laivai gali išplaukti iš prieplaukos pasiimti prekių.
Norėjo klausti jos, ką dabar daryti, kai Tė nebėra. Vėjas pašiaušė vandens paviršių.
Čiurnos sąnario artroskopinis gydymas
Danguje pasirodė pirmosios blyškios žvaigždės, ir Šama nas suvirpėjo. Žiema su savo vėsa dar nepasitraukusi, pagalvojo, grįždamas į namą. Kitą dieną žinojo turįs būti arčiau namų, jei kartais atsirastų kokių susivėlinusių lankytojų, bet suprato, kad ištverti negali.
Ap sivilko darbo drabužius ir visą rytą su Oldenu naikino avių para zitus. Kai kuriuos ėriukus jis iškastravo, o Oldenas susirinko tas prerijų austres ir pareiškė pasikepinsiąs su kiaušiniene pietums. Popiet, nusiprausęs ir vėl apsivilkęs juodąjį kostiumą, su mo tina prisėdo svetainėje.
Šviesūs motinos plaukai buvo jau beveik pražilę, bet ji dar at rodė įdomesnė už daugelį moterų - ilga daili nosis, juslinga bur na. Tai, kas visuomet jiems trukdė, niekur nedingo, tačiau motina jautė tylų jo priešinimąsi. Ji rengėsi žeidusią dešinės peties sąnario gydymo į bažnyčią tuščius dubenis ir lėkštes, taccardia sąnariai ten juos turėjo pasiimti laidotuvėms maisto atgabenę svečiai, ir Šamanas pasisiūlė tai atlikti.
Bet ji norėjo aplankyti pastorių Blekmerį. Jis niekaip negalėjo nesistebėti, kad moti žeidusią dešinės peties sąnario gydymo šitaip tiesiogiai tiki dangumi ir pragaru. Prisimindamas jos gin čus su tėvu, numanė, kad dabar turėtų itin graužtis, nes ją visada kankino mintis, esą vyras, atsisakęs krikštytis, rojuje jos nelauks.
Oldenas atsakė, kad daktaras miręs. Tuomet motina nuėjo prie durų, kur įprastoje vietoje gulėjo medicininis Robo Džėjaus krep šys. Jį padavė sūnui. Į bažnyčią nuvažiuosiu vėliau. Ta moteris - Lidė Gičer. Kol Šamano čia nebuvo, su vyru Hen riu nusipirko Bjukenanų sodybą. Kelią jis puikiai atsiminė, reikėjo važiuoti tik žeidusią dešinės peties sąnario gydymo mylių. Gičeris nukrito nuo šieno kaugės. Jį ten pat ir rado sunkiai, skausmingai alsuojantį.
Pamėginus nurengti, garsiai sudejavo, tad Šamanas perkirpo drabužius - apdairiai, per siūles, kad ponia Gičer galėtų vėl susiūti. Kraujo nebuvo, tik dide lė mėlynė ir ištinusi kairė kulkšnis.
Šamanas iš krepšio išsitraukė tėvo stetoskopą. Pasakosite, ką girdėsite, - tarė mote riai ir antgalius įstatė jai į ausis. Tada platųjį stetoskopo galą pri dėjo vyrui prie krūtinės, ir ponios Gičer akys išsiplėtė. Leido klau sytis ilgokai, kaire ranka laikydamas stetoskopą, o dešinės pirštų galais čiuopdamas vyro pulsą.
Šamanas šyptelėjo. Henrio Gičerio pulsas buvo tankus.
Mirė nuo vidurių šiltinės kaip ir tavo tėvas.
Moteris papurtė galvą. Šonkaulio lūžgaliai plaučių nepradūrė.
Karaliaus Saliamono Kasyklos
Leidęs nusiimti stetoskopą, rūpestingai apčiupinėjo Gičerio kūną. Būnant kur čiam, reikėjo kur kas atidžiau ir dėmesingiau, negu kitiems gy dytojams remtis kitomis juslėmis. Palaikęs ligonio rankas, link telėjo, patenkintas tuo, ką jam leido pajusti Dovana. Šonkauliai buvo sumušti, bet Šamanas neaptiko jokių ryškesnių lūžio požy mių. Tikriausiai skilo visi nuo penkto iki aštunto, pamanė jis, o gal ir devintas.
Šonkaulius suveržus, Gičeris ėmė alsuoti lengviau.
Uploaded by
Šamanas sutvarstė kulkšnį ir iš tėvo krepšio ištraukė skausmui malšinti skirtą gėrimą - alkoholį su trupučiu morfino ir keliomis žolelėmis. Po du šaukštus kas valandą. Doleris už vizitą, penkiasdešimt centų už tvarsčius, penkias dešimt centų už vaistus. Tačiau dar reikėjo šį tą atlikti. Arčiausiai Gičerių, vos už dešimties minučių, gyveno Reismanai. Nujojęs pas juos, Šamanas pasikalbėjo su Todu Žeidusią dešinės peties sąnario gydymo ir jo sūnumi Deivu.
Šie sutiko padėti ir savaitę kitą prižiūrėti Gičerių ūkį, kol Henris atsistos ant kojų. Namo Šamanas grįžo lėtai, Boso neragindamas ir gėrėdamasis pavasariu. Juodžemis tebebuvo per drėgnas arti.
Koulų ganyklose rytą jis jau matė besiskleidžiančias pirmąsias mažas gėlytes - lau kines našlaites, oranžines auksašaknes, rausvus prerijų flioksus; po kelių savaičių lygumos atgis, spalvos jose ir aukščiau stiprės ir švies ryškiau.
Su malonumu traukė pažįstamą salsvai sunkų mėšlu patręštų laukų kvapą. Parvažiavęs namus rado tuščius, kiaušiniams skirto krepšio ant kablio nebuvo, vadinasi, motina tvarkėsi vištidėje.
Nėjo jos ieškoti. Medicininį krepšį ne padėjo į tą pačią vietą prie durų, bet atidžiai apžiūrėjo, lyg matytų pirmą kartą. Gerokai apsitrynęs, bet geros karvės odos, laikys dar ilgai. Viduje - instrumentai, tvarsčiai ir vaistai taip, kaip sudėliojo tėvo ranka, tvarkingai paruošti bet kokiam darbui. Šamanas, nuėjęs į kabinetą, pradėjo nuosekliai apžiūrinė ti tėvo daiktus.
Išnaršė stalčius, atidarė odinę skrynutę, radinius ėmė skirstyti į tris dalis: motinai - pirmiausia įvairius smulkius, galbūt primenamais jausmais vertingus daiktelius; Dičkiui - pus tuzinį megztinių, Saros Koul numegztų iš jų pačių vilnos, kad, šal tą naktį vykstant pas ligonį, gydytojui būtų šilta, tėvo žvejybos ir medžioklės reikmenis, taip pat Šamanui niekada nematytą bran genybę - 44 kalibro graižtvinį kolto revolverį su juodojo riešu tmedžio rankena ir devynių colių vamzdžiu.
Nors pacifistas tėvas galų gale sutiko gydyti Sąjungos karius, tačiau visada aiškiai žinojo: pats - ne karys ir ginklo į ran kas neims. Tuomet kodėl įsigijo šį akivaizdžiai brangų daiktą? Medicininės knygos, mikroskopas, medicininis krepšys, vais tai ir gydomosios žolės turėjo atitekti Šamanui. Pasirodė, kad dė žėje po mikroskopu sudėta nemažai sąsiuvinių liniuotais ir susiū tais lapais.
Pavartęs juos, Šamanas suprato: tai - tėvo visą gyvenimą ra šytas dienoraštis. Ištraukė pirmą pasitaikiusį sąsiuvinį, rašytą metais.
Vers damas lapus, Šamanas rado gausybę įvairiausių vaizdingų užra šų apie mediciną, farmakologiją, taip pat asmeniškų apmąstymų. Dienoraštyje margavo piešiniai - veidai, anatominiai atvaizdai, nuoga moteris visu ūgiu; įsižiūrėjęs suvokė, kad tai jo motina. Tyrinėjo jaunesnį veidą, apstulbęs spoksojo į uždraustą kūną, nujausdamas, kad akivaizdžiai pūpsančiame nėščiosios pilve tuo metu glūdėjo vaisius - busimasis jis pats.
Atsivertė kitą sąsiuvinį, rašytą anksčiau, kai dar jaunas Robertas Džadsonas Koulas, ką tik atkeliavęs laivu iš Škotijos, atsidūrė Bostone.
Ir ten buvo nuoga moteris, tačiau jos veido Šamanas nepažino - bruožai neatrodė išraiškingi, bet vulva nupiešta rūpestingai, su smulkiausiomis ana tominėmis detalėmis. Skaitydamas sužinojo apie tėvo santykius, užmegztus pensione su ta moterimi. Perskaitęs visą aprašymą, tarsi atjaunėjo.