Moterų traumų nuo 50—55 m. Blackwell m. Kartais pečių galva susmulkinama ir deformuojama. Kartais mes prarandame galimybę tuo naudotis ne tik dėl įvairių ligų, bet ir dėl traumų.
Kęstutis Braziulis 1, prof.
Naršymo meniu
Jis sudaro apie 3 proc. Lietuvoje, Sveidros duomenimis, m.
- Artritas riešo gydymas
- Vario viela sąnarių gydymo
- Gydymo iš šunų ričių sąnarių
Vyrų traumų skaičiaus nei didėjimo, nei mažėjimo tendencijos nėra. Moterų traumų nuo 50—55 m. Vyresnių moterų SDGL patogenezės pagrindas gali būti osteoporozėtodėl, laiku atkreipus dėmesį į šį veiksnį, tikėtina, galima sumažinti moterų traumų dažnumą [1, 2].
Dvi pagrindinės grupės pacientų, kuriems įvyksta SDGL, yra šios: didelės energijos traumos daugiausia jaunesniems vyrams nuo 5 iki 24 m. Dažniausias traumos mechanizmas — pasirėmimas delnu ištiesta ranka per alkūnę griūnant.
Lūžio vieta distaliniame stipinkaulio gale, sąnario pažeidimas, skeveldrų buvimas ir minkštųjų audinių pažeidimas tiesiogiai priklauso nuo riešo padėties, kaulų būklės traumos metu bei traumos pobūdžio [8]. Klasifikacija SDGL yra dažna patologija, todėl klasifikacijų yra daug.
Tipiniai lūžiai yra pavadinti atskirų žmonių, pirmųjų aprašiusių juos, pavardėmis. Tai Colles, Smith, Barton, Chauffeur ir kt.
Dažniausiai pasaulyje naudojama A. Muller klasifikacija. Joje išskiriami A, B, C tipai 1 pav. Naudojantis šia klasifikacija galima gan tiksliai aprašyti esamą lūžį.
Dilbio kaulų lūžiai
Kiekvienas tipas dar skiriamas į grupes ir pogrupius, iš viso į 27 skirtingus lūžio tipus. Dabar vis populiarėja Robert Medoff pasiūlyta atskira klasifikacija sąnariniams stipinkaulio distalinio galo lūžiams. Joje išskiriami facetic artrozė gydymas pagrindiniai fragmentai: stipinkaulio ylinė atauga, nugarinis sąnarinis, vidurinis sąnarinis, alkūninis, ir delninis sąnariniai fragmentai.
Ši klasifikacija yra orientuota į chirurginio gydymo metodą, kai specifiniai fragmentai fiksuojami atskirais tam pritaikytais implantais [11]. Diagnostika Literatūroje nėra visuotinai priimto sutarimo, kokia stipinkaulio distalinio galo padėtis rentgenogramose rodo būsiant gerą baigtį po lūžio.
Idealią stipinkaulio distalinio galo padėtį po traumos operacijos metu ne visais atvejais galima atstatyti, ir netgi yra duomenų, kad geras funkcinis rezultatas galimas ir neatkūrus idealiai taisyklingos stipinkaulio distalinės dalies padėties. Vertinant stipinkaulio distalinio galo padėtį yra matuojami tam tikri radiologiniai parametrai: stipinkaulio aukštis, alkūnkaulio nuokrypis, nugarinis, delninis nuokrypiai, riešo padėties taisyklingumas, sąnarinio paviršiaus nelygumai, defektai.
Rutiniškai atliekamos tiesinė ir šoninė distalinio stipinkaulio galo rentgenogramos.
Standartinė tiesinė rentgenograma atliekama žastui esant per peties sąnarį atitrauktą 90 laipsnių kampu, sulenkus per alkūnę 90 laipsnių kampu dilbis ir riešas neutralioje padėtyje. Standartinė šoninė rentgenograma atliekama žastui esant pritrauktam, sulenkus per alkūnę 90 laipsnių kampu ir plaštakai esant toje pačioje plokštumoje kaip ir žastas.
Sąnarių protezavimo naujienos
Standartinėje šoninėje rentgenogramoje žirnio kaulas paprastai būna prieš distalinę laivelio dalį. Vertinant radiologinius žymenis tiesinėje rentgenogramoje dėl stipinkaulio anatominių ypatumų rekomenduojama naudotis centriniu atskaitos tašku angl. Šis taškas yra centras linijos, jungiančios distalinio stipinkaulio sąnario su alkūnkaulio sąnarinio paviršiaus, labiausiai nutolusius delninį ir nugarinį kraštus.
- Kas yra žalingas gliukozamino ir chondroitino
- Artrozė patinimas sustava
- Tepalas su sąnarių uždegimas