Tarpusavio bendravimas daugiausiai vyksta virtualiame socialiniame tinkle. Ir tai, žinoma, paaiškina, kodėl mums taip sunku klausytis tikrojo pasakojimo.

Ir tas visuotinis vieno netikėjimas kitu yra tendencija, pagrindžianti pati save. Melavimo, apgaudinėjimo ir vogimo epidemija daro neįmanomą bet kokį pilietinį gyvenimą, o dėl to dar labiau daugėja melo, apgavysčių ir vagysčių.

Nepasitikėdami vieni kitais, graikai priversti pasikliauti tik savimi ir savo šeimomis.

Naujausi komentarai

Nors Graikijos ekonomikos struktūra yra kolektyvinė, tačiau šalies dvasia priešinga. Joje kiekvienas žmogus rūpinasi tik savimi. Į šią sistemą investuotojai įnešė šimtus milijardų dolerių. Tas kreditų bumas leido šaliai peržengti bet kokias ribas, atvedė ją prie visiško moralinio žlugimo.

Ji stokojo minėtų vienuolių nuojautos. Elgėsi veikiau kaip atomizuotų dalelių aibė, kurioje kiekviena yra įpratusi paisyti tik savo interesų visų gerovės sąskaita. Neabejotina, kad vyriausybė pasiryžusi bent jau pabandyti atkurti Graikijos pilietinį gyvenimą. Klausimas tik, ar kartą jį praradus įmanoma atkurti vėl?

Ją sukėlė tokie žmonės, kurie, pavyzdžiui, nepaiso savo žmonų patarimų važiuojant stabtelėti ir pasiklausti kelio. Islandijos vyrai užsienio pinigus panaudojo nekilnojamam turtui užsienyje, pavyzdžiui, trofėjų kompanijoms Britanijoje ar žemės sklypams Skandinavijoje įsigyti, o Airijos vyrai užsienio pinigais stengėsi užkariauti savo šalį. Palikti vieni tamsiame kambaryje su krūva pinigų jie nusprendė, kad labiausiai norėtų nusipirkti Airiją vienas iš kito. Islandijoje palanki verslui konservatorių partija buvo greitai nušalinta nuo valdžios, moterys visus tuos šauniuosius vyrus išspyrė ir iš bankų bei valdžios įstaigų.

Graikijoje korumpuota, palanki verslui ir graikų individualizmą palaikanti konservatorių partija irgi buvo nuvaryta nuo valdžios lovio, ir ten naujoji vyriausybė stengėsi sukurti kolektyvinio tikslo pojūtį ar bent jau įtikinti šalies piliečius nevengti mokesčių.

Naujasis Graikijos ministras pirmininkas yra ne tik garbingas žmogus, bet ir nelabai graikas. Sustaines šmeižtas atšaukimo pirmoje iš Europos šalių žlugo visa bankų sistema, tačiau jos verslui palanki konservatorių partija Fianna Fail išliko valdžioje iki m.

Rekomenduojama

Šalyje nebuvo nei amerikietiškojo Arbatėlės judėjimo Tea Party Movementnei Glenno Becko, nei bet kokių rimtesnių protestų. Ji juk maža ir nuobodi. Tai privertė profesorių sunerimti. Ir visi kaip susitarę kartojo tą sustaines šmeižtas atšaukimo, kad jų laukia švelnus nusileidimas. Visų pirma, jis iš pat pradžių nebuvo maskuojamas. Jam perprasti nereikėjo sudėtingų finansinių procedūrų, nesuprantamų paprastiems mirtingiesiems. Tas burbulas taip pat nebuvo toks ciniškas. Tik nedaugelis Airijos finansininkų ar prekiautojų nekilnojamuoju turtu nesužlugdė savo ateities.

Amerikoje bankai žlugo, bet stambūs veikėjai juose vis tiek praturtėjo. Airijoje tokie žmonės patyrė krachą kartu su bankais. Ji uždirbdavo labai daug pinigų iš Airijos bankininkystės augimo. Kai tik Ingramas savo ataskaitą paskelbė internete, tie bankai paskambino Merrill Lynch kompanijos bankininkams ir pagrasino, kad nutrauks su ja verslo santykius. Tačiau savo šešių puslapių memorandume Brianui Lenihanui už kurį Airijos mokesčių mokėtojai sumokėjo Merrill Lynch kompanijai septynis milijonus eurų jie apie jokius įtarimus, kurių galėjo turėti, net neužsiminė.

Kai JAV finansų ministras Hankas Paulsonas suprato, jog leidimas Lehmans Brothers bankui bankrutuoti laikomas ne drąsiu ir principingu poelgiu, o katastrofa, tai ir jis pareiškė, jog padarė tai, ką padarė, tik dėl to, kad įstatymai nesuteikė kito pasirinkimo.

Krizės įkarštyje Paulsonas nepaminėjo to įstatymo, kaip Lenihanas nepaminėjo, koks gi įstatymas vertė sumokėti privatiems bankų skolintojams.

Tai jis padarė tik praėjus daug laiko nuo šios operacijos. Abiem atvejais vadovautasi įstatymo raide, taigi siaurąja prasme elgtąsi teisingai, o plačiąja — neteisingai. Airijos vyriausybė niekada nestokojo galių nuostolius užkrauti ant stambiųjų obligacijų turėtojų pečių, jei tik ji būtų panorėjusi tai padaryti.

Galima pakeisti įstatymą.

علایم سحر و جادو نشانی کسی که جادو شده است

Ne mažiau gerai jas apibūdina ir tai, kaip reagavo, kai pinigai buvo atimti. Graikijoje pinigus skolinosi valstybė, ir jos skolos yra Graikijos žmonių skolos, tik jie to nenori pripažinti. Graikai jau buvo išėję į gatves, smurtavo ir kaip mat surado žmonių, kuriuos būtų galima apkaltinti dėl savo problemų: tai vienuoliai, turkai, užsienio bankininkai. Graikų anarchistai paštu siuntė sprogmenis Vokietijos politikams ir apmėtė Molotovo kokteiliais savo pačių policiją.

Lietuva Antrajame pasauliniame kare - mikronuoma.lt

Airijoje pinigus pasiskolino keli bankai, tačiau atrodo, kad žmonės ne tik yra pasirengę juos grąžinti, bet ir tai daro per daug nedejuodami. Prisiminkime m. Po to, kai vyriausybė pagrasino atlikti medicininės priežiūros reikalingumo peržiūrėjimą, seni žmonės surengė protesto eiseną Dublino gatvėmis. Praėjus kelioms dienoms po mano atvykimo tuo pavyzdžiu pasekė ir moksleiviai, bet jų protestas buvo ne tiek viešo pasipiktinimo proveržis, kiek spektaklis, o gal tiesiog dingstis praleisti pamokas.

Sustabdžiau porą moksleivių, grįžtančių iš tokio renginio, sustaines šmeižtas atšaukimo paklausiau, kam jie savo veidus išsidažė geltonais ruožais. Jiedu sumišę susižvalgė. Be Vokietijos nieko nebus. Tik čia galima tikėtis nuostolių kompensavimo. Kitos šalys švaistė užsienio pinigus įvairaus pavidalo beprotybėms tenkinti, o vokiečiai per savo bankininkus naudojo savo pinigus tam, kad sudarytų sąlygas kitų šalių žmonėms elgtis neprotingai.

Dabar aišku, kam to reikia. Kiti elgiasi ne taip, kaip vokiečiai — kiti meluoja. Šiame finansų pasaulyje, kur viešpatauja apgaulė, vokiečiai yra tarsi čiabuviai apsaugotoje saloje, kur jie nepaskiepyti nuo svetimšalių atnešamo viruso. Tie patys įgimti polinkiai, instinktai, kurie skatino juos tikėti Volstryto obligacijų prekiautojais, paskatino tikėti ir prancūzais, kai šie žadėjo, kad nereikės niekam teikti finansinės pagalbos, ir graikais, kai šie dievagojosi, kad jų biudžetas gerai subalansuotas.

Tai vienas paaiškinimo variantas. O kitas paaiškinimas, kodėl vokiečiai taip lengvai patikėjo, yra toks, kad nepakankamai įvertino, kiek galėtų kainuoti galima klaida, nes būta ir tam tikros naudos. Vokiečiams euras yra ne vien tik valiuta, bet ir priemonė nusiplauti praeities nuodėmes, dar vienas Holokausto memorialas. Viešosios nuomonės tyrimų duomenimis, šios šalies atstovai gali būti nusistatę prieš graikus, bet yra giliau paslėptų jėgų, veikiančių pastarųjų naudai.

Taigi galiausiai jie eis paskui kompanijas.

1. alt-right žodynėlis - budahazy
2. Kas susiję – Tomas Senūta PASIRENGUS GIMTI
3. Po sprogimo senelio namuose Lukas tik per plauką liko gyvas: apdegė pusę kūno | mikronuoma.lt
4. PRANEŠIMAS dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo

Ir kuo aiškiau žmonės supras, kokiai zonai tas ar kitas regionas priklauso, tuo labiau didės trintis tarp jų. Jie galų gale dar labiau pasikliaus valstija ir vietinių valdžios organų pagalba. Praktiškai tai tampa paprastų žmonių tragedija. Atsakyti jai pakako poros sekundžių: — Kalifornija. Kalifornijos valstijos vyriausybė buvo išrinkta daugiausia tam, kad maksimaliai padidintų tikimybę, jog balsuotojai ir toliau negerbs žmonių, kuriuos patys išsirinko.

Tačiau jis pridūrė, jog pažvelgus giliau ta sistema faktiškai labai gerai duoda Kalifornijos gyventojams tai, ko jie nori.

Kaip tik tai jie dabar ir turi. Tarp Kalifornijos miestų, turinčių daugiau kaip gyventojų, jo kredito reitingas didžiausias. Tačiau tik dėl to, kad jo obligacijų turėtojai turi teisę priversti miestą apmokestinti nekilnojamojo turto savininkus, siekdami apmokėti obligacijas.

O pats miestas yra šalia bankroto ribos.

Naujausi įrašai

Tačiau kuo daugiau mokame, tuo labiau mažėja tikimybė, kad jie gyvens mieste, nes gali leisti sau išvykti kitur. Tai pribloškia. Kada mes atsisakėme principo duoti žmonėms atostogas ligos atveju ir leidome jas kaupti, kad vėliau, baigę darbo karjerą, jie atsiimtų šimtus tūkstančių dolerių grynais? Tai klaida. Ne finansinė, o požiūrio į viešąsias paslaugas, visuomenės aptarnavimą. Ne visai supratau, ką tai reiškia, ir pasakiau jam apie tai.

Visos valstijos pajėgos yra pasirengusios išlaikyti status quo, išlaikyti iliuziją. Ir štai kaip tik čia ir įvyksta susidūrimas su realybe.

Pirmasis — Vokietija turi pritarti Europos fiskalinei integracijai. Tada šios šalies ir Graikijos tarpusavio santykiai būtų tokie, kaip pavyzdžiui, Indianos ir Misisipės valstijų, vokiečių mokesčių mokėtojų pinigai patektų į bendrą katilą ir būtų naudojami ir graikų gyvenimo stiliui apmokėti.

Antrasis — graikai o greičiausiai ilgainiui ir visi ne vokiečiai turi įgyvendinti struktūrinę reformą. Šis eufemizmas reiškia, kad jie kažkokiu stebuklingu būdu turi radikaliai pasikeisti, tapti žmonėmis, dirbančiais taip efektyviai ir produktyviai, kaip vokiečiai.

Pirmasis sprendimo būdas būtų malonus graikams, bet skausmingas vokiečiams, o antrasis — malonus vokiečiams, bet skausmingas, gal net savižudiškas, graikams. Sustaines šmeižtas atšaukimo ekonomiškai tikėtinas scenarijus yra toks, kad vokiečiai, gal šiek tiek padedami ir kitų dar mokių Europos šalių gyventojų, kurių skaičius sparčiai mažėja, sugers tas skolas, dirbs dar intensyviau ir sumokės už visus kitus. Tačiau tai, kas tikėtina ekonomiškai, nepriimtina politiškai.

Visi vokiečiai apie eurą gerai žino bent jau tą, kad prieš tai, kai sutiko į jį iškeisti savo markę, vadovai labai aiškiai pažadėjo, kad iš jų niekada nebus reikalaujama gelbėti kitas šalis. Europos centrinis bankas įkurtas tokiam principui įgyvendinti, bet jis buvo pažeistas m. Taigi kiekviena valstybė Pabaltijo garantijų klausimu bijojo žengti žingsnį, kad jis nesustiprintų tame regione kitų valstybių pozicijų. Tai liudijo susidarantį apie Baltijos valstybes savotiškai negatyvių jėgų balansą, kurį gal ir galima vadinti tam tikra jų garantija, bet, Paskubėkite opos peties sąnario sistemai tapus dinamiškai, tokia garantija negalėjo ilgiau išsilaikyti.

Beje, garantijų klausimas Europos Rytuose antrojoje trečiojo dešimtmečio pusėje transformavosi į nepuolimo paktus tarp SSSR ir jos vakarinių kaimynių. To proceso poveikis Baltijos valstybių saugumui vertintinas taip pat nevienareikšmiškai VII, No. XXX, No. Rodgers, Search for Security. A Study in Baltic Dipbmacyp. Tačiau forma jau buvo grėsmingesnė, nes iniciatyvą rodė ne Baltijos valstybės, bet jų didžiosios kaimynės, siekiančios pabaltijiečių valią apskritai ignoruoti.

Turi­ mi omenyje m. Vokietijos-Lenkijos paktas, ypač išgąsdinęs Lietuvą Visa tai rodė, kad vadinamoji negatyvi jėgų pusiausvyra Rytų Pabaltijyje nyksta, ir didžiosios kaimynės pradeda konkretų flirtą sustaines šmeižtas atšaukimo eventualaus Rytų Pabaltijo pasidalijimo.

Tiesa, vilčių teikė m. T ų planų kontekste, matyt, reikėtų kalbėti ir apie vadinamosios Baltijos Antantės susidarymą m.

Pagal pradinę intenciją Baltijos Antantė galbūt galėjo tapti viena iš Rytų pakto sistemos kompo­ nentų. Tačiau pakto planams žlugus, Baltijos Antantė tapo savotiška prielaida trims Baltijos valstybėms palaipsniui, bet koordinuotai dreifuoti vadinamosios neut­ sustaines šmeižtas atšaukimo pozicijos link. Ketvirtajame dešimtmetyje tendencija į neutralitetą buvo būdinga mažųjų bei vidutinių valstybių nuostata. Tuo metu Europoje jau ryškėjo du priešiški didžiųjų valstybių blokai, ir mažoms valstybėms, nenorinčioms veltis į busimąjį konfliktą, neutralitetas atrodė natūrali bei saugi išeitis.

Šia prasme ne išimtis ir Baltijos valstybės. Tačiau mažosios Belgijos neutralitetą įsipareigojo garantuoti visos jos didžiosios kaimynės, Skandinavijos valstybės savo neutralitetą galėjo grįsti geografi­ ne padėtimi bei Pirmojo pasaulinio karo patirtimi, o Baltijos valstybių neutralitetą grindė vien tų valstybių deklaracijos. Tačiau ne tik čia buvo Baltijos valstybių neutraliteto problema.

Matyt, lemtin­ ga aplinkybė buvo ta, kad, deklaravusios neutralumą, faktiškai Baltijos valstybės netapo neutralios. M at pagal savo neutralumo įstatymus suspendavusios įsiparei­ gojimus T autų Sąjungos kolektyvinėms akcijoms, Baltijos valstybės tuo pačiu at­ siribojo nuo bandym ų pažaboti didėjantį hitlerinės Vokietijos agresyvumą.

Ta prasme Baltijos valstybių neutraliteto politika tapo palanki Vokietijai Laurinavičius, Dėl saugumo komplekso formavimosi Rytų Pabaltijyje, ten pat, p. XX, N a 4, Winterp.

Glosbe dictionary

Pirma, atsisakyti neutralumo ir įsijungti į garantijų sistemą. Antra, siekti kolektyvinės Baltijos valstybių neutraliteto garantijos. Apie tokias idėjas buvo informuotas ir Londonas, ir Paryžius. Dėl to gali kilti du klausimai. Jeigu Britanija ir Prancūzija norėjo sudaryti sutartį su SSSR ir viena iš kliūčių buvo Baltijos valstybių klausimas, tai kodėl Vakarų diplomatija sustaines šmeižtas atšaukimo aktyvių veiksmų paskatinti Baltijos valstybes atsisakyti neutraliteto ir jungtis į garantijų sistemą?

Kita vertus, yra versija, kad Vakarai nesutiko su sovietų reikalavimais garantuoti Baltijos valstybes, nes manė, kad toks sutikimas paskatins sovietinę Pabaltijo okupaciją ir išprovokuos Vokietiją pradėti karą. Jeigu taip, tai kodėl Vakarų diplomatija neparodė aktyvumo dėl kitos pabal­ tijiečių keltos idėjos: didžiosioms valstybėms kartu garantuoti Baltijos valstybių neutralitetą? Į šiuos klausimus, be abejo, galima vienaip ar kitaip atsakyti.

Bet šiuo atveju norisi atkreipti dėmesį į vieną aplinkybę: m. O ta savieiga, jeigu netikėsime stebuklo pasikartojimu, turėjo neišven­ giamai vesti į Baltijos valstybių išnykimą. Tokiame kontekste neturėtų stebinti, kad SSSR Baltijos valstybes absorbavo, kad tam faktiškai pritarė Vokietija, o Vakarų valstybių poziciją galima traktuoti kaip susitaikymą su Baltijos valstybių sunaiki­ nimu.

Toks požiūris ir liudytų Baltijos Miuncheno egzistavimą. Kita vertus, žinome, kad JAV iniciatyva Vakarai sustaines šmeižtas atšaukimo formalaus Baltijos vals­ tybių aneksijos nepripažinimo poziciją. Vadinasi, XX a. Ką tai galėtų reikšti? Gal Baltijos aneksijos nepripažinimas yra tos pačios Miuncheno politikos apraiška, tik rafinuotesnė, t. Bet gal tai ženklas, rodantis kažką nauja? Gal m. Wilsono projektuota sistema, nes tai sistemai buvo suteiktas juridinis pagrindas?

Vardys-MisiOnas, London,p. A t the same time it returns to a question which has already become rhetorical: was there a Munich for the Baltics, i. It attempts, assuming there is a basis for the version that such a sanction did exist, to answer the question o f why the W est was in fact reconciled to the disappearance o f the Baltic States from the international arena.

T he article presents the development of the Baltic States as a chain o f parado­ xes. For example, the famous programme o f President W. Wilson said that Russian territory was not synonymous to empire. An independent life was planned not only for the Poles but also for the Finns, Lithuanians, Latvians, Estonians, and perhaps even the Ukrainians. In respect to Baltic region, attention was even paid to the social and national friction between the principal nations and the German and Polish landlords who had the dom inant positions there.

T he priority for solving this problem was given to social justice laikykite sąnarius nuo chondroitino the ethnographic principle.

Finally, the right to participate in the Peace Conference was also foreseen for the de facto national governments. But the reality was that the Baltic States were simply not invited to the Peace Conference.

For a number of years the Baltic States, even though they existed de facto, were again and again unable to obtain the recognition of the big states.

O n 25 May the Allies in their conditions to Admiral Kolchak, as the head o f the entire Sustaines šmeižtas atšaukimo government, assigned the Baltic nations to Russia although with autonomous rights. But this project was not realised since Kolchak was soon defeated by the Bolsheviks.

But it was not clear who should be beyond that line since no legal Russian government existed and the Baltic States still had no recognition. Their status became similar to a deposit awaiting an owner. Meanwhile the actual development of the Baltic Stares fairly differed from the standards, which the principle of free self-determination supposed. This seemed to be more like a mass movement inspired by ethnic and social revenge and guided not so much by democratic institutions as by mythologised images.

W ith the problem o f its historical capital of Vilnius, Lithuania was especially characteristic in this sense. Due to this problem a chronic conflict arose between Lithuania and Poland, which fairly subtly emboldened Moscow and Berlin.

Meanwhile the Wes­ tern states, although they proposed variations for solving the conflict, nevertheless made no great effort to implement these solutions. The outcome was that no system o f security guarantees managed to be created in the region and the Baltic States existed in a situation where a temporary or negative balance existed.

After the Nazis came to power in Germany the negative balance of power in the Eastern Baltic region disappeared and the big neighbours began a specific ką tepinėlis kai sąnariai skauda over the eventual division of the Eastern Baltic region. In this situation the Baltic States swung towards a so-called policy o f neutrality, which objectively served Nazi Germany and only increased the tension in the Baltic region.

The Western states maintained a passive position in respect to region like they had after the First World War.

If the Baltic States survived in thanks to a miracle, then no such miracle reoccurred in Thus, the picture presented of the development of events would lead to the conclusion that the disappearance of the Baltic States in was clearly programmed in But we know that at the initiative of the US the West took a position of formal non-recognition of the annexation of the Baltic States. In other words, in the development o f the twentieth century we have a paradoxical and unique situation in respect to the Baltic States: the Baltic States, created as a result of the First World War, were not recognised for sustaines šmeižtas atšaukimo long time, but despite their actual disappearance as a result of the Second World War, the recognition of the Baltic States was maintained.

W hat could that mean? Perhaps the refusal to recognise the annexation of the Baltic States is a manifestation of the same Munich policy, only more refined, i. But perhaps that is also a sign of somet­ hing new? Sausio mėn. Šlaitai išvardijo simbolį kaip dviprasmišką, ar tai alt-right simbolis, ar alt-right trolling. Tai daro jį taip apsukriu, kad gali būti labai sunku žinoti, ar kažkas jį naudoja kaip šuns švilpuką, ar kaip nepavojingą rankos sustaines šmeižtas atšaukimo.

Atkreipkite dėmesį, kad tai taip pat gali naudoti Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų žmonės arba kurie domisi spygliuočiais, todėl kontekstas yra svarbus. Norėdami sutrukdyti tikrąją prasmę tiems, kurie neturi žinių, abu jaustukai gali būti dedami iš abiejų vardo, žodžio ar frazės pusių. Pagrindinius straipsnius šia tema: Trigubi skliaustai ir Tarptautinis žydų sąmokslas Trigubi skliaustai taip pat aidai arba sutapimo žymekliai naudojami paryškinti Žydas arba dalinė žydų kilmė kaip tokia: VARDAS.

Tai taip pat patogus būdas nuodyti šulinį pateikė tepti ką nors ar ką nors žydiškąa rasistas kreipimasis į tapatybę. Sąmoningas trigubų skliaustų naudojimas aplink savo vardą pvz. Kartais naudojamas atvirkštiniu būdu kaip šis norėdamas parodyti, kad vienas ar kažkas kitas yra antisemitas. Kadangi ši statistika pagrįsta areštais, o ne apkaltinamaisiais nuosprendžiais, jiems taikoma šališkumas nuo rasinis profiliavimas.

BVP iki — mlrd. EUR įtraukiant didelių TĮ individualius susitarimus dėl mokesčių ir neveiksmingą surinkimą ; USD besivystančiose šalyse 1,3 proc. Europos Sąjungos mokesčių politikos apžvalgoje [35] pateikiamus naujausius neapskaitytos ekonomikos, dažnai vadinamos šešėline ekonomika, masto apskaičiavimus, iš kurių matyti platesnis mokesčių slėpimo vaizdas; pabrėžia, kad neapskaitytos ekonomikos vertė nustatoma įvertinant ekonominės veiklos rūšis, kurios gali būti neįtrauktos į pagrindinius duomenų šaltinius, kurie naudojami rengiant nacionalines ataskaitas; Šiuo momentu mūsų šeimos finansinė padėtis — labai sunki.

Psichologiškai sūnus jaučiasi sunkiai — nenori nė prisiminti, kas įvyko. Smarkiai sustaines šmeižtas atšaukimo Kaip portalo žurnalistams pasakojo Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė, Lukas į Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyrių pateko nudegęs iki 59 proc. Prie paciento gydymo prisijungė daugiadalykė Kauno klinikų specialistų komanda: įvairių sričių gydytojai — vaikų intensyviosios terapijos, chirurgai, reabilitologai, kineziterapeutai, dietologai, psichologai —, slaugytojai, pagalbiniai darbuotojai.

Sėkmingi gydymo rezultatai lėmė, kad pacientas po kelių gydymo savaičių, praleistų Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje, jau yra perkeltas į Vaikų ortopedijos ir traumatologijos skyrių. Iššūkis medikams E. Audickaitė pridūrė, jog kol berniuko gydymas dar tęsiamas, apie tikslias prognozes ir priemones, reikalingas vaiko priežiūrai, kalbėti esą dar anksti.