Jam ten­ka 60—70 proc. Dėl to gali kilti rizika. Jei esant pulpitui vėl nesikreipiama į gydytoją odontologą, vystosi pulpos nekrozė numiršta danties nervas.

Pa­sak už­sie­nio spe­cia­lis­tų, daž­nai mas­ti­tu ser­gan­čias kar­ves rei­kia ne­del­siant iš­bro­kuo­ti, nes jų iš­gy­dy­ti ne­įma­no­ma.

Fibromialgija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Dėl pie­no liau­kos artrozė rankų valymo tabletė mas­ti­to pie­ne pa­dau­gė­ja so­ma­ti­nių ląs­te­lių SLS. Tad pa­di­dė­jęs so­ma­ti­nių ląs­te­lių skai­čius — aki­vaiz­dus mas­ti­to po­žy­mis. Teš­mens už­de­gi­mas — vie­na iš nuos­to­lin­giau­sių pie­ni­nių kar­vių li­gų. Jam ten­ka 60—70 proc. Nuos­to­lių pa­ti­ria­ma dėl pro­duk­ci­jos su­ma­žė­ji­mo 50—55 proc.

Slap­tuo­ju mas­ti­tu ša­ly­je ser­ga apie 50 proc. Jei jos ne­sirg­tų, kiek­vie­na Lie­tu­vos kar­vė per lak­ta­ci­ją duo­tų vi­du­ti­niš­kai kg pie­no dau­giau.

Ser­gan­čių kar­vių pie­ne ne tik ran­da­ma dau­giau so­ma­ti­nių ląs­te­lių, bet ir pa­kin­ta jo su­dė­tis, pie­no pa­si­ga­mi­na ma­žiau. Daž­nai jo­kių pa­ki­ti­mų ne­ma­ty­ti, ta­čiau ti­riant to­kį pie­ną ran­da­mas ma­žes­nis lak­to­zės, bal­ty­mų ir rie­ba­lų kie­kis.

Parašyti atsiliepimą

Nors ben­dras bal­ty­mų kie­kis ga­li pa­kis­ti ne­daug, ta­čiau pie­ne esan­tys bal­ty­mai pa­si­kei­čia smar­kiai. Pa­grin­di­nių di­de­lės mais­ti­nės ver­tės bal­ty­mų — ka­zei­no — su­ma­žė­ja, o ma­žiau ver­tin­gų pie­no pro­duk­tų ga­my­bos at­žvil­giu iš­rū­gų bal­ty­mų pa­dau­gė­ja.

Pie­ne taip pat su­ma­žė­ja la­bai rei­ka­lin­gų mū­sų or­ga­niz­mui mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų bei pa­daugėja fer­men­tų, ku­rie ar­do rie­ba­lus, ypač bal­ty­mus net pa­čia­me teš­me­nyje. Šie fer­men­tai ne­su­yra net pie­ną pas­te­rizavus ar vi­ri­nant.

Tačiau taip delsdami dažnai žmonės tik dar labiau pablogina savo burnos ertmės būklę ir kreipiasi į specialistus tik tada, kai skausmas labai stiprus, o skausmą malšinantys vaistai nebepadeda. Tačiau šiuolaikinė odontologija vis labiau padeda žmonėms įveikti dantų gydymo baimę, nes dėl technologijų pažangos ir medikamentinių galimybių dantų gydymo procedūros yra mažiau skausmingos. Tad daugelis vis drąsiau ir dažniau lankosi pas gydytoją odontologą profilaktiniam dantų patikrinimui, profesionaliai burnos higienai, o ne tik stipriai suskaudus dantis.

Iš to­kio pie­no pa­ga­min­ti pie­no pro­duk­tai lai­ko­mi grei­tai gen­da. Vie­nas iš pa­grin­di­nių teš­mens už­de­gi­mo su­kė­lė­jų - auk­si­nis sta­fi­lo­ko­kas. Pa­kan­ka de­šim­ties auk­si­nių sta­fi­lo­ko­kų, kad pa­te­kę į teš­me­nį su­kel­tų už­de­gi­mą.

Ki­tų su­kė­lė­jų rei­kia kur kas dau­giau. Be to, jie dauginasi, kai ap­lin­kos są­ly­gos pa­lan­kios, t. Auk­si­nis sta­fi­lo­ko­kas ne tik su­ke­lia už­de­gi­mą, bet ir ga­mi­na karš­čiui at­spa­rius en­te­ro­tok­si­nus. Val­gant pie­no pro­duk­tus, ku­riuo­se yra en­te­re­tok­si­nų, ga­li­ma ap­si­nuo­dy­ti. Teš­mens už­de­gi­mas ga­li bū­ti slap­ta­sis sub­kli­ni­ki­nis ir kli­ni­ki­nis.

Kli­ni­ki­nio mas­ti­to po­žy­miai: pa­ki­lu­si tem­pe­ra­tū­ra, pa­rau­dęs, pa­ti­nęs ir skaus­min­gas pa­žeis­tas teš­mens ket­vir­tis, pa­ki­tu­si pie­no iš­vaiz­da.

Jei kar­vė ser­ga slap­tuo­ju teš­mens už­de­gi­mu, pie­ne ir teš­me­nyje ne­ma­ty­ti jo­kių pa­ki­ti­mų, ta­čiau pie­no ga­my­ba su­ma­žė­ja, pa­kin­ta jo su­dė­tis bei pa­di­dė­ja so­ma­ti­nių ląs­te­lių skai­čius, o pie­ne ran­da­ma mik­ro­or­ga­niz­mų. Mik­ro­or­ga­niz­mus nai­ki­na leu­ko­ci­tai Kar­vės su­ser­ga mas­ti­tu, kai pro spe­nio ka­na­lą į pie­no liau­ką pa­te­kę mik­ro­or­ga­niz­mai pra­de­da teš­me­nyje dau­gin­tis.

Or­ga­niz­mo at­sa­kas į mik­ro­or­ga­niz­mų in­va­zi­ją — krau­jo kū­ne­lių leu­ko­ci­tų skai­čiaus pa­di­dė­ji­mas. Leu­ko­ci­tai per uždegimas bendrą šilumos uždegimas bendrą šilumos teš­me­nyje, kad su­nai­kin­tų mik­ro­or­ga­niz­mus, ga­lin­čius su­ar­dy­ti pie­ną ga­mi­nan­čias ląs­te­les, pa­žeis­ti teš­mens au­di­nį. Iš krau­jo į teš­me­nį pa­te­kę leu­ko­ci­tai ir yra va­di­na­mi so­ma­ti­nė­mis ląs­te­lė­mis.

Svei­kos kar­vės pie­ne ga­li bū­ti tik iki tūks­tan­čių SL vie­na­me mi­li­lit­re pie­no vi­du­ti­niš­kai tūkst. Kar­vei su­sir­gus teš­mens už­de­gi­mu, so­ma­ti­nių ląs­te­lių pa­di­dė­ja šim­tais tūks­tan­čių ar net mi­li­jo­nais skai­čiuo­jant 1 ml pie­no. Ty­ri­mai, ku­rių me­tu bu­vo iden­ti­fi­kuo­ja­mas ląs­te­lių ti­pas pie­ne, pa­ro­dė, kad epi­te­li­nės ląs­te­lės re­tai pa­ten­ka į teš­mens, taip pat ir į už­trū­ku­sios kar­vės, sek­re­tą.

Šių ląs­te­lių kie­kis svy­ruo­ja nuo 0 iki 7 proc. Tai­gi SLS lak­ta­ci­jos pa­bai­go­je pa­di­dė­ja ne dėl epi­te­li­nių ląs­te­lių. To­dėl nu­sta­čius, kad so­ma­ti­nių ląs­te­lių skai­čius yra di­des­nis kaip tūkst.

Teš­mens už­de­gi­mo in­ten­sy­vu­mas pri­klau­so nuo kar­vių šė­ri­mo, už­de­gi­mą su­kė­lu­sio mik­ro­or­ga­niz­mo ir ki­tų veiks­nių. Ap­lin­kos veiks­niai Kar­vių lai­ky­mo są­ly­gos.

Komentuoti

Ty­ri­mais nu­sta­ty­ta, kad kar­vės mas­ti­tu daž­niau ser­ga tvar­ti­niu lai­ko­tar­piu. Pa­grin­di­nė li­gos prie­žas­tis tuo me­tu — pras­ta tvar­tų ven­ti­lia­ci­ja. Kar­vės iš­ski­ria daug ši­lu­mos ir drėg­mės, dėl to tvar­to tem­pe­ra­tū­ra pa­ky­la, o šil­ta ir drėg­na ap­lin­ka su­da­ro pa­lan­kias są­ly­gas teš­mens už­de­gi­mo su­kė­lė­jams dau­gin­tis.

Be to, tvar­ti­niu lai­ko­tar­piu, kar­vės su­ėda ma­žiau pa­ša­rų, su­ma­žė­ja pro­duk­ty­vu­mas, jos tam­pa jaut­res­nės in­fek­ci­jai. Kar­vės daž­niau ser­ga bei duo­da ma­žiau pie­no ir dėl skers­vė­jo.

Moksaterapija

Pie­no sin­te­zė pri­klau­so nuo krau­jo kie­kio, te­kan­čio per teš­me­nį. Kai teš­muo vė­si­na­mas, krau­ja­gys­lės su­si­trau­kia ir ma­žiau krau­jo pra­te­ka per teš­me­nį. Teš­muo grei­tai at­šą­la ir, nu­sil­pus ap­sau­gi­niams bar­je­rams, bak­te­ri­jos leng­viau pa­ten­ka į teš­me­nį. No­rint iš­veng­ti šio ne­igia­mo po­vei­kio rei­kia, kad kar­vių guo­liai bū­tų šil­ti ir sau­si.

Sveikatos naujienos ir patarimai

Ge­riau­sia kar­ves lai­ky­ti ant gi­laus krai­ko ir gau­siai kreik­ti šiau­dais ar­ba įreng­ti bok­sus su šil­ta guo­lia­vie­te. Lai­kant kar­ves pri­riš­tas, per die­ną pa­kra­tams rei­kė­tų skir­ti ,5 kg šiau­dų, lai­kant pa­lai­das bok­suo­se — kg, o lai­kant pa­lai­das ant gi­laus krai­ko — net kg.

Staigus kalbos, regos ar klausos pokytis Vėmimas Kojos ar rankos silpnumas Ar tai yra vertigo? Ar jaučiate, kaip kambarys juda ar sukasi aplink jus? Tai klasikinis tam tikro tipo galvos svaigimo, vadinamo galvos sukimasis, požymis.

Tvar­tų ven­ti­lia­ci­jos an­gas rei­kia įreng­ti aukš­tai abie­jo­se tvar­to sie­nų pu­sė­se, o vi­du­ry­je tvar­to pa­da­ry­ti oro iš­trau­ki­mo an­gą.

Kar­vių sto­vė­ji­mo ir gu­lė­ji­mo vie­ta. Guo­lia­vie­tė tu­ri bū­ti to­kia, kad kar­vė ga­lė­tų pa­to­giai at­si­gul­ti. Jei ji per trum­pa, kar­vė gul­da­ma la­bai daž­nai į guo­lia­vie­tės kraš­tą su­si­žei­džia spe­nius, ypač spe­nių ga­liu­kus. Per pa­žeis­tą spe­nio ka­na­lė­lį į teš­me­nį pa­ten­ka teš­mens už­de­gi­mą su­ke­lian­tys mik­ro­or­ga­niz­mai. Lai­kant kar­ves pri­riš­tas, sto­vė­ji­mo ir gu­lė­ji­mo vie­tos il­gis, pri­klau­so­mai nuo kar­vės dy­džio, tu­ri bū­ti 1,2 m.

Lai­kant bok­suo­se pa­lai­das, bok­so il­gis —2,6 m.

Nors sakoma, kad šiluma kaulų nelaužo, būtent vasarą padažnėja vaikų ausų uždegimo atvejų.

Blo­gai še­ria­mos kar­vės ne tik duos ma­žiau pie­no, bet ir daž­niau sirgs teš­mens už­de­gi­mu, gim­dos už­de­gi­mu, me­džia­gų apy­kai­tos li­go­mis ke­to­ze ir sun­kiai ap­si­vai­sins. Ne­gau­da­mos rei­kia­mų me­džia­gų pie­nui ga­min­ti su pa­ša­ru, kar­vės jas ima iš sa­vo or­ga­niz­mo atsargų, to­dėl silps­ta ir tam­pa jaut­rios teš­mens už­de­gi­mą su­ke­lian­tiems mik­ro­or­ga­niz­mams, ku­rių ap­lin­ko­je vi­sa­da daug.

La­bai daž­nai teš­mens už­de­gi­mu kar­vė su­ser­ga pir­mą­jį lak­ta­ci­jos mė­ne­sį, ka­da pie­no teš­me­nyje ga­mi­na­si ypač daug, o kar­vė dar ne­pa­jė­gia su­ės­ti rei­kia­mo pa­ša­ro kie­kio. Pir­muo­sius uždegimas bendrą šilumos lak­ta­ci­jos mė­ne­sius ki­log­ra­mų pie­no per pa­rą duo­dan­ti kar­vė be pa­grin­di­nių pa­ša­rų ko­ky­biš­ko šie­no, žo­lių ar ku­ku­rū­zų si­lo­so per pa­rą tu­rė­tų gau­ti po ki­log­ra­mų su­ba­lan­suo­tų kon­cen­tra­tų ir gra­mų mel­žia­moms kar­vėms skir­tų mi­ne­ra­lų-vi­ta­mi­nų pa­pil­dų.

Mel­ži­mo įran­ga. Dau­gu­mos spe­cia­lis­tų nuo­mo­ne, ne­tin­ka­mas mel­ži­mas yra vie­nas iš pa­grin­di­nių veiks­nių, dėl ku­rio kar­vės su­ser­ga mas­ti­tu. Mel­žiant teš­muo vei­kia­mas net du kar­tus per die­ną.

Pa­grin­di­nės mel­ži­mo klai­dos: ne­pa­ruoš­tas teš­muo prieš mel­ži­mą ir blo­gai nau­do­ja­ma mel­ži­mo tech­ni­ka ne­su­re­gu­liuo­tas va­ku­u­mas, ne­su­re­gu­liuo­tas pul­sa­to­rius, lai­ku ne­kei­čia­mos su­si­dė­vė­ju­sios mel­žik­lių gu­mos, pras­tai iš­plau­na­mi ir dez­in­fe­kuo­ja­mi mel­ži­mo apa­ra­tai, pa­si­bai­gus pie­no iš­si­sky­ri­mui, ne­nui­ma­mi mel­ži­mo apa­ra­tai ir kt.

Sie­kiant kuo la­biau ap­sau­go­ti kar­ves nuo šio ne­igia­mo po­vei­kio te­šme­niui, Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se pri­va­lo­ma kas­met tik­rin­ti vi­sos mel­ži­mo sis­te­mos dar­bą.

Ten sa­ko­ma, jog ne­pa­kan­ka vien to, kad mel­ži­mo apa­ra­tas veik­tų, jis tu­ri veik­ti ge­rai pa­gal vi­sus pa­ra­met­rustik tuo­met ga­li­ma melž­ti kar­ves ir iš­sau­go­ti jų svei­ka­tą.

Mel­žiant ne­su­re­gu­liuo­tais mel­ži­mo apa­ra­tais, trau­muo­ja­mas spe­nio sfink­te­ris, dėl to ap­link jį su­si­da­ro bal­tas ar­ba rau­do­nas žie­das. At­si­ra­dus to­kiam žie­dui, spe­nio ka­na­lė­lis po mel­ži­mo ne­už­si­da­rys vi­siš­kai ir į teš­me­nį nuo­lat pa­teks už­de­gi­mo su­kė­lė­jai.

Skausmai, kuriuos įveiksite šalčiu arba šiluma

Mel­ži­mo hi­gie­na. Ant vie­no kvad­ra­ti­nio cen­ti­met­ro mėš­lu ir įvai­riais ne­šva­ru­mais už­terš­tos kar­vės odos yra mi­li­jo­nai įvai­rių mik­ro­bų. Tin­ka­mai pri­žiū­rint kar­vių odą ir teš­me­nį, jų skai­čių ga­li­ma su­ma­žin­ti. Nuo to, kaip bus pa­ruoš­tas teš­muo melž­ti, pri­klau­sys ir kiek bei ko­kių mik­ro­or­ga­niz­mų pa­teks į teš­me­nį mel­ži­mo me­tu.

Uždegimas bendrą šilumos mik­ro­or­ga­niz­mus, pa­te­ku­sius į teš­me­nį, leu­ko­ci­tai grei­tai su­nai­kins. Jei jų pa­teks la­bai daug, kar­vė su­sirgs teš­mens už­de­gi­mu.

To­dėl ge­rai pa­ruoš­ti teš­me­nį itin svar­bu. Prieš pra­de­dant kar­ves me­cha­ni­zuo­tai melž­ti, pir­miau­sia rei­kia drėg­na ser­ve­tė­le nu­šluos­ty­ti spe­nius, po to juos ir drėg­nus plau­kus nu­sau­sin­ti.

10-Paskaita. Virškinimo sistemos ligų diagnostikos ir gydymo ypatumai senatvėje

Kiek­vie­nai kar­vei pa­ruoš­ti bū­ti­na nau­do­ti at­ski­ras pa­šluos­tes. Kad teš­me­nį bū­tų leng­viau nu­va­ly­ti, plau­kus prie spe­nių 10 cm nuo jo pa­grin­do rei­kė­tų nu­kirp­ti. Kirp­ti plau­kus rei­kė­tų 3—4 kar­tus per me­tus. Plau­ti teš­me­nį van­de­niu ne­efek­ty­vu, prie­šin­gai: tin­ka­mai uždegimas bendrą šilumos ne­nu­sau­si­nus, lie­ka van­dens la­še­lių, ku­riuo­se knibž­dė­te knibž­da mik­ro­or­ga­niz­mų. Jei ant to­kių spe­nių už­dė­si­te mel­žik­lius, van­duo pa­teks į pie­ną ir už­terš jį.

Nu­va­lius teš­me­nį, į spe­cia­lų puo­de­lį rei­kia nu­melž­ti pir­mą­sias pie­no čiurkš­les ne­ga­li­ma jų nu­melž­ti ant grin­dų ar ant ran­kų. Kli­ni­ki­nio mas­ti­to po­žy­mius pie­no kre­šu­lius ga­li­ma pa­ste­bė­ti jau pir­mo­sio­se pie­no čiurkš­lė­se.