DSŽ-5 taip pat išskiriama pedofilinė orientacija į berniukus, mergaites arba į abi lytis, taip pat jau minėta fiksuota kai seksualinis interesas orientuotas išskirtinai tik į vaikus ir nefiksuota pedofilija ir atskirai — tik su incestu susijusi pedofilija Psoriazė - gydymas. Bendruosiuose buveinių nuostatuose beveik prie visų paukščių apsaugai svarbių teritorijų yra įrašyti skatinimai reguliuoti tam tikrų plėšriųjų žvėrių ir varninių paukščių gausą.

Skelbiame mūsų oficialų raštą. Rugsėjo 21 d.

Darbo grupė pradėjo savo darbą spalio mėnesį, bet paaiškėjus, kad į darbo grupę yra neįtraukti suinteresuotos pusės — Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos — atstovai, Aplinkosaugos koalicija priėmė sprendimą atšaukti savo atstovus ir darbo grupėje nedalyvauti. Prašome VSTT rengiant savo medžioklės saugomose teritorijose reglamentavimo variantą atsižvelgti į mūsų pastebėjimus ir pasiūlymus.

Pėdų vonios osteoartrozė

Medžioklės veikla gyvūnų sumedžiojimas, sustaines pėdos ligos rūšių gausinimas, miške pilamas pašaras, keliamas triukšmas turi poveikį ne tik medžiojamosioms rūšims, bet ir kitoms toje teritorijoje gyvenančioms žvėrių ir paukščių rūšims, taip pat gali turėti poveikį augalams. Reglamentuojant medžioklę saugomose teritorijose turėtų būti vertinamas kompleksinis medžioklės būdų ir apimties poveikis ekosistemai: tiek Europos Bendrijos EB svarbos rūšims, kurių apsaugai Lietuvoje yra įsteigtos teritorijos, kaip lūšis, ūdra, saugomų rūšių paukščiai, tiek EB svarbos rūšims, kurių apsaugai teritorijos nėra įsteigtos stumbras, baltasis kiškis, miškinė kiaunė, šeškas, vilkas, bebrastaip pat kitoms gyvūnų rūšims ir augalams.

Būtų klaidinga remtis tik Bendrųjų buveinių sustaines pėdos ligos paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais toliau — Bendrieji buveinių nuostataines juose iš žinduolių įvardijamos apsaugos priemonės tik lūšiai ir ūdrai, tačiau kitos EB svarbos žinduolių rūšys, nors gyvena Natura teritorijose, lieka nevertinamos.

Manome, kad medžioklės saugomose teritorijose reglamentavimui turėtų būti atskiras skyrius nuo medžioklės žuvininkystės tvenkinių teritorijoje, ir jis turėtų apibrėžti tiek nuostatas dėl medžioklės visose saugomose teritorijose dėl to reikėtų keisti ir skyriaus pavadinimątiek reglamentuoti medžioklę sustaines pėdos ligos tikrose saugomų teritorijų dalyse. Manome, kad medžioklės ribojimai turi būti taikomi pakankamai plačiai teritorijai, kad būtų realus poveikis ekosistemoms. Pavyzdžiui, siekiant mažinti kurtinių, tetervinų, baltųjų kiškių trikdymą, varyminės medžioklės turėtų būti ribojamos draustiniuose, kuriuose šios rūšys gyvena, o ne skauda šepečiu ir mesinets tuokvietėse ar pan.

Teikiame tokius pasiūlymus dėl medžioklės sustaines pėdos ligos teritorijose reglamentavimo: 1. Siūlome Taisyklių skyriuje, skirtame medžioklei saugomose teritorijose, drausti visų kanopinių žvėrių šėrimą visose saugomose teritorijose ir numatyti išimtį, leidžiančią šerti laukinius žvėris siekiant atitraukti nuo pasėlių konkrečiose saugomų teritorijų vietose Aplinkos ministerijos ar jai pavaldžių įstaigų sprendimu pvz.

Šiuo metu Taisyklių punktas draudžia įrengti šėryklas ir viliojimo vietas Valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų, gamtinių draustinių teritorijose esančiose EB svarbos pievų ir pelkių buveinėse ir arčiau kaip m iki saugomų rūšių informacinėje sistemoje registruotų saugomų rūšių radaviečių.

Ūminė 1-ojo laipsnio pėdos osteoartrozė sergant cukriniu diabetu

Šis draudimas yra nepakankamas, nes šėrimas ir viliojimas dideliais masalo kiekiais daro neigiamą poveikį ne tik pievų ir pelkių buveinėms ir jose esančioms rūšims, ir ne tik toms buveinėms, kurios yra valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir t. Taip pat šėrimo ar viliojimo dideliais masalo kiekiais poveikis yra platesnis nei tik m spinduliu.

Todėl manome, kad yra tikslinga įrašyti bendrą draudimą šerti kanopinius žvėris visose saugomose teritorijose. Taisyklės draudžia šernų šėrimą, tačiau leidžia kitų kanopinių žvėrių šėrimą. Šėrimas argumentuojamas tuo, kad žvėrims padedama išgyventi sunkų laikotarpį. Tačiau keičiantis klimatui ir šiltėjant žiemoms, kanopiniai žvėrys nebesusiduria su tokiais dideliais išgyvenimo iššūkiais ir būtinybės padėti kanopinių populiacijoms išgyventi nebelieka, o šėrimo daroma žala didėja.

Šėrimas keičia kanopinių žvėrių gausą ir tai turi poveikį ekosistemai. Todėl šėrimo kaip gamtos apsaugos tikslais nepagrįstos ir ekosistemai galimai žalingos veiklos turėtų būti atsisakyta bent saugomose teritorijose. Taip pat Taisyklėse yra nurodoma, kad šeriama, siekiant atitraukti žvėris nuo pasėlių.

Mūsų nuomone, tokia priemonė gali būti taikoma išimtiniais atvejais Aplinkos ministerijos ar jai pavaldžių įstaigų sprendimu, nes platus šėrimas, dėl kurio auga populiacijos dydis, žalą pasėliams gali didinti.

Siūlome Taisyklių skyriuje, skirtame medžioklei saugomose teritorijose, šalia esamo draudimo įrengti viliojimo vietas tam tikrose saugomose teritorijose, nustatyti, kad likusiuose saugomose teritorijose visų kanopinių žvėrių viliojimui leidžiama naudoti iki 10 kg masalo 1 km2 vienam mėnesiui. Taisyklių punkte šiuo metu yra įrašytas draudimas įrengti viliojimo vietas Valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos kas tepalas padeda nuo osteochondrozės, valstybinių parkų, biosferos rezervatų, gamtinių draustinių teritorijose esančiose Sustaines pėdos ligos Bendrijos svarbos pievų ir pelkių buveinėse ir arčiau kaip m iki saugomų rūšių informacinėje sistemoje registruotų saugomų rūšių radaviečių.

Ar įmanoma išvengti 2 laipsnio koxartrozės chirurginio gydymo injekcijomis

Manome, kad Taisyklėse turėtų likti punkte įrašytas draudimas įrengti viliojimo vietas, tačiau jį reikia papildyti masalo kiekio ribojimu visoms likusioms saugomoms teritorijoms arba visai šalies teritorijai. Šiuo metu Taisyklės netinkamai riboja masalo kiekį šernams ir visai neriboja kitų rūšių gyvūnams. Taisyklės draudžia šerti šernus, bet viliojimui leidžia naudoti kg masalo.

Šie Sustaines pėdos ligos punktai prieštarauja vienas kitam. Suaugęs šernas per parą suėda iki 6 kg pašarų. Pašaro gaunančių šernų vidutinė bandos teritorija sudaro ha, patinų-vienišių — ha plotą [1]taigi, šernų bandos ir pavienių šernų teritorijoje būna ne viena viliojimo vieta. Be to, bandos lanko ne tik savo teritorijoje, bet ir greta esančias viliojimo vietas [2].

Vadinasi, kg masalo pakanka teritorijoje gyvenantiems šernams pasimaitinti, tai yra, šis kiekis reiškia šėrimą.

Kitų žvėrių viliojimui skirto masalo kiekio Taisyklės visai nereglamentuoja. Afrikinio kiaulių maro valdymo strategijos Europos Sąjungai [3] toliau — Strategija 3. Taip pat nurodoma, kad šernai neturi būti šeriami, o kitiems žvėrims skirtas pašaras turi būti nepatrauklus arba nepasiekiamas šernams.

Lietuva neįgyvendina sustaines pėdos ligos Strategijos reikalavimo. Medžiotojai pasinaudoja Taisyklių spraga ir apsimeta vilioją kitus žvėris, o ne šernus. Taisyklių formuluotės turėtų užkirsti kelią tokioms situacijoms — formuluojamos visiems gyvūnams arba bent visiems kanopiniams žvėrims.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas socialinių mokslų daktaras Saulėtekio al. Pedofiliją pirmiausia svarbu suvokti kaip ligą, kuri gali būti paskata nusikalstamam elgesiui, tačiau įvairių tyrimų duomenimis, didžiąją dalį seksualinio smurto prieš vaikus atlieka ne pedofilai. Straipsnyje aptariama pedofilijos samprata, paplitimas, etiologija ir seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos priemonės.

Tiek viliojimas dideliu masalo kiekiu, tiek šėrimas kelia grėsmę kitų rūšių bei buveinių apsaugai toje teritorijoje. Medžiojamųjų kanopinių gyvūnų viliojimas dideliais masalo kiekiais neigiamai veikia ekosistemą [5] — daug maisto gaunančios populiacijos nenatūraliai auga [6]užima didesnes nišas ekosistemoje, didėja spaudimas mitybinei bazei. Ypač neigiamas poveikis ekosistemai kyla dėl šernų šėrimo.

Sustaines pėdos ligos jų gausa ir tankumas aplink viliojimo vietą neigiamai veikia ant žemės perinčių paukščių populiacijas.

Tačiau poveikį turi ir kitų žvėrių viliojimo vietos, nes aplinkinėje teritorijoje nenatūraliai padidinamas kanopinių žvėrių tankis, be to, masalu minta visaėdžiai plėšrūnai, taip pat viliojimo vietos pritraukia ir graužikais besimaitinančius plėšrūnus.

Dėl didesnio plėšrūnų tankumo aplink viliojimo vietą didėja grėsmės paukščiams bei smulkesniems žinduoliams. Siūlome papildyti Taisyklių Gyvagaudžiai spąstai yra vieninteliai iš tikrųjų selektyvūs spąstai. Vadinamieji selektyviniai spąstai neatskiria artimų gyvūnų rūšių: į bebrui skirtus spąstus papuola ūdra, į audinei pastatytus spąstus gali papulti šeškas ir pan.

Gyvagaudžiai spąstai gali būti saugiausia medžioklės spąstais priemonė, užtikrinanti, kad papuolęs ne tos rūšies gyvūnas bus grąžintas į laisvę, tačiau tik tada, jei bus naudojami tinkamai: dažnai tikrinami, pastatyti priedangoje nuo saulės ir pan.

Jei tokie spąstai paliekami netikrinant ilgą laiką, jie tampa žiauraus elgesio su medžiojamaisiais gyvūnais priemone, pagauti gyvūnai juose susižaloja, nusilpsta arba padvesia. Todėl Taisyklės turėtų reglamentuoti gyvagaudžių spąstų naudojimą.

Prašome Taisyklių skyriuje, skirtame medžioklei saugomose teritorijose, įrašyti Vilko apsaugos plano nustatytus medžioklės saugomose teritorijose apribojimus. Prašome Taisyklių skyriuje, skirtame medžioklei saugomose teritorijose, įrašyti draudimą medžioti miškines ir akmenines kiaunes ir juoduosius šeškus gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, telmologiniuose, botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose. Miškinės kiaunės ir juodieji šeškai šiose teritorijose galėtų būti paimami iš jų buveinių tik gavus leidimą Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

Kiaunės ir šeškai yra svarbi miško ekosistemos grandis. Jie išnešioja medžių ir kitokių augalų sėklas, reguliuoja pelinių graužikų skaičių. Šeškas, miškinė ir sustaines pėdos ligos sustaines pėdos ligos yra Berno konvencijos saugomos rūšys, šeškas ir miškinė kiaunė yra įtraukti į Buveinių direktyvos V priedą — šių gyvūnų gausos reguliavimas turi būti atliekamas atsargiai, kartu skiriant dėmesį jų populiacijų būklės vertinimui.

Lietuvoje šių gyvūnų populiacijų būklė nestebima. Vieninteliai šalies mastu renkami duomenys yra jų sumedžiojimo skaičiai. Kiaunių sumedžiojimo skaičius nuolat mažėja: sezono metu buvo sumedžiotos miškinės kiaunės ir akmeninės, — miškinės ir 70 akmeninių, — miškinės ir 68 akmeninės, — miškinės ir 55 akmeninės, — miškinės ir 52 akmeninės, praėjusį sezoną — miškinės ir 28 akmeninės. Juodųjų šeškų sumedžiojimo statistika gali rodyti, kad populiacijos būklė nėra gera — nors šeškai pagaunami tais pačiais spąstais, kaip audinės ar kiaunės, jų sumedžiojimo skaičiai yra maži.

Mažėjantys sumedžiojimo skaičiai gali būti siejami su mažėjančiu medžioklės spąstais populiarumu. Tačiau mažėjimo tendencija aiški ir ilgai trunkanti, jokių kitų duomenų apie populiacijų būklę nėra, todėl yra svarbu pripažinti kiaunių ir šeškų saugomos rūšies statusą.

Turint tik tokius duomenis apie kiaunių ir šeškų populiacijų būklę, laikantis Buveinių direktyvos, jų medžioklė neturėtų būti vykdoma, iki nebus imta nuosekliai stebėti populiacijų būklę. Nors akmeninė kiaunė nėra Buveinių direktyvos rūšis, vienodus medžioklės ribojimus siūlome taikyti abiem kiaunėms, nes sumedžiojimo duomenys gali reikšti, kad akmeninių kiaunių populiacija Lietuvoje nėra gausi.

Be to, kiaunės ir šeškai paprastai medžiojami statant spąstus — selektyviaisiais vadinami spąstai negali atskirti šių rūšių. Sustaines pėdos ligos buveinių nuostatuose ties a paukščių apsaugai svarbių teritorijų įrašytas skatinimas reguliuoti kiaunių gausą.

Natalya stepanova psoriazės gydymas

Ši situacija kontraversiška, kai vardan vienos saugomos rūšies skatinama mažinti kitos saugomos rūšies gausą, neįvardijant būtinybės įvertinti, kokia yra jos gausa ir populiacijos būklė. Kartu nėra skatinamos neletalios priemonės sumažinti kiaunių žalos grėsmę apsaugant inkilus, žinomas dreves bei didžiųjų paukščių lizdus [7].

Pasiūlymą dėl Bendrųjų buveinių nuostatų pateikiame atskiru punktu. Nemažoje dalyje patvirtintų gamtotvarkos planų kaip gamtotvarkos priemonė įtrauktas kiaunių, o kai kuriuose — šeškų populiacijos reguliavimas iki minimumo, to minimumo nenustatant, t.

Tokiuose planuose numatytos lėšos spąstų pirkimui ir statymui, tačiau kiaunių ar šeškų gausa ir populiacijos būklė nevertinama ir nenumatyta ją vertinti. Be to, pirmenybė turėtų būti teikiama neletaliems konflikto sprendimo būdams, jei tokie galimi. Siūlome Taisyklių skyriuje, skirtame medžioklei iš osteochondrozė i teritorijose, įrašyti, kad visose saugomose teritorijose nemedžiojami pilkieji kiškiai.

Aplinkos ministerijos vertinimu, pilkųjų kiškių populiacijos būklė nėra gera.

Pedofilija kaip liga ir kaip paskata nusikalsti

Todėl šios rūšies medžioklė turėtų būti sustabdyta bent saugomose teritorijose, iki stebėjimais bus įvertinta, kad populiacija atsistato. Taisyklių 2 punkte sustaines pėdos ligos įtraukti perspektyvios bebravietės sąvokos apibrėžimą, o Taisyklių skyriuje, skirtame medžioklei saugomose teritorijose, numatyti perspektyvių bebraviečių nustatymo kriterijus ir uždrausti visose saugomose teritorijose perspektyvių bebraviečių ardymą ir bebrų medžioklę jose.

Bebras yra Buveinių direktyvos V priedo rūšis. Jis, keisdamas vietovę kurdamas drėgnesnes buveines, lėtindamas upių tėkmę tam tikrose atkarpose, pastatydamas statinius vandenyje, kurie pasitarnauja kitų gyvūnų poreikiams atlieka itin svarbų vaidmenį ekosistemoje ir ekosistemų ryšiais yra susijęs su daugeliu rūšių.

Bebrų užtvankų poveikis migruojančioms žuvims nėra analogiškas žmonių statomų užtvankų poveikiui — per bebrų užtvankas žuvys dažnai gali praplaukti [9] arba gali pakakti užtvankos praardymo trumpam laikotarpiui žuvų migravimo metu, užuot ją naikinus.

Be to, bebravietės sustaines pėdos ligos palankias sąlygas lašišinėms ir kitoms žuvims jų ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu, padidindamos rituolių išgyvenimo tikimybę [10].

Bendruosiuose buveinių nuostatuose yra įrašytas skatinimas išsaugoti ar sukurti perspektyvias bebravietes raudonpilvių kūmučių buveinėse, juodųjų gandrų, nendrinių lingių, gervių, dirvinių sėjikų, tikučių apsaugai svarbiose teritorijose, tačiau Taisyklės šiuo metu iš esmės nenumato perspektyvių bebraviečių apsaugos jokiose teritorijose — bebrus leidžiama medžioti visoje šalyje.

1. Apsinuodijimo raumenų skausmas sąnarių
2. Natalya stepanova psoriazės gydymas
3. Ūminė 1-ojo laipsnio pėdos osteoartrozė sergant cukriniu diabetu Kurortai Jaltoje osteoporozė - kaulų liga, kuri yra būdinga padidėjusios jų tohefad.
4. Gydymas sakralinės osteochondrozės liaudies gynimo priemones

Taisyklėse yra apibrėžta tik neperspektyvios bebravietės sąvoka vadovaujantis tik ūkiniais kriterijais — bebrų žala ūkiui ir statiniams, tačiau nėra vertinamas bebravietės vaidmuo ekosistemoje. Ekologiniu požiūriu vertingose upėse, taip pat ir priskiriamose lašišiniams vandens telkiniams, esančių bebraviečių priskyrimas neperspektyvioms yra nepasvertas, o nuostata jas naikinti — nepamatuota. Taisyklėse nėra apibrėžta perspektyvios bebravietės sąvoka, nėra uždrausta medžioklė ir bebrų statinių ardymas perspektyviose bebravietėse.

Perspektyvios bebravietės apibrėžimo, bebravietės tipo nustatymo tvarkos bei medžioklės ribojimų perspektyviose bebravietėse taip pat nėra Bebrų populiacijos gausos reguliavimo tvarkoje [11].

Atskiras teisės aktas dėl bebrų gausos reguliavimo buvo sukurtas, kai buvo atliekamos bebraviečių apskaitos ir regionų aplinkos apsaugos departamentai tam tikras bebravietes įtraukė į neperspektyvių likviduotinų bebraviečių sąrašą. Tokiu būdu būtent tos bebravietės buvo numatytos naikinti. Tačiau šiuo metu bebraviečių apskaitos nebevykdomos, o neperspektyvios bebravietės apibrėžimas leidžia ardyti praktiškai bet kurią bebravietę.

Tai neatitinka gamtos apsaugos intereso ir biologinės įvairovės išsaugojimo siekių. Todėl manome, kad bent saugomose teritorijose turėtų būti numatyta perspektyvių bebraviečių identifikavimo tvarka ar kriterijai ir uždraustas jų ardymas bei bebrų medžioklė jose.

Nepaisant vykdomos medžioklės ir bebraviečių ardymo, bebrų populiacija Lietuvoje šiuo metu yra gausi, tačiau tai nebūtinai rodo, sustaines pėdos ligos bebrų populiacijos būklė yra gera — t. Manome, kad nuolatinis bebrų trikdymas gali neigiamai veikti buveines ir tam tikra dalimi užkerta kelią teigiamam bebrų poveikiui kokie yra alkūnių sąnariai ir kitoms rūšims.

Siūlome Taisyklių skyriuje, skirtame medžioklei saugomose teritorijose, drausti paleisti į laisvę svetimžemes rūšis medžioklės tikslais. Vykdant medžiojamųjų gyvūnų gausinimo programas į medžioklės plotus yra išleidžiami aptvaruose užauginti danieliai bei fazanai, t. Į laisvę išleidžiamos svetimžemės rūšys gali ardyti natūralią ekosistemų pusiausvyrą, kuria konfliktą, kai medžiotojai ima persekioti vietines plėšriųjų žvėrių rūšis, norėdami išsaugoti įveistas svetimžemes.

Siūlome apsvarstyti varyminių medžioklių ribojimus teritorijose, kuriose gyvena saugomų rūšių paukščiai, baltieji kiškiai, lūšys, stumbrai. Šiuo metu Taisyklės draudžia medžiokles varant tik gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose.

Pėdų vonios osteoartrozė Vaizdo gimnastika nuo nugaros ir apatinės nugaros skausmų Pėdų sąnarių ligos. Skausmingi pėdos sąnariai sukelia daug kančių jų savininkams, nes kiekvieną žingsnį šiuo atveju gali lydėti skausmas. Dažniausiai tenka susidurti su reumatoidine podagra, psoriaziniu, reaktyviu artritu, deformuojančiu osteoartritu.

Varyminės medžioklės savo esme yra visų didesnių rūšių žvėrių ir paukščių išbaidymas iš tam tikro miško kvartalo, todėl jos neabejotinai trikdo jautresnes saugomas rūšis, nors ir yra vykdomos rudens ir žiemos mėnesiais. Be to, kyla grėsmė, kad saugomų rūšių gyvūnai bus nušauti per klaidą. Tačiau kartu varyminės medžioklės yra vienas pagrindinių būdų reguliuoti kanopinių gyvūnų gausą, todėl svarbu rasti kompromisą, kaip sumažinti varyminių medžioklių neigiamą poveikį visiškai jų neatsisakant.

Varyminių medžioklių ribojimo variantas yra apibrėžtas Taisyklių Šis Taisyklių punktas galioja ne visai Lietuvos teritorijai, bet maro paveiktai šalies daliai, ir yra laikinas. Saugomoms teritorijoms taip pat galėtų sustaines pėdos ligos numatytas varyminių medžioklių intensyvumo ribojimas nustatant galimą jų skaičių per medžioklės sezoną, taip pat — sumažinant kvartalų, kuriuose galima sustaines pėdos ligos tuo pačiu metu, skaičių.

Ribojimai turėtų galioti tiek varyminėms medžioklėms su šunimis, tiek be jų, nes tikslas yra sumažinti bet kokio baidymo intensyvumą. Siūlome Taisyklėse numatyti, kad saugomose teritorijose esančių medžioklės plotų naudotojai medžioklių grafikus derintų su saugomų teritorijų direkcijomis. Medžioklės apsunkina kitų renginių organizavimą tose pačiose vietose. Yra atvejų, kai medžioklės plotų naudotojai neleidžia vykdyti kitų renginių, nes yra suplanavę medžiokles.

Įprasti ir ne tokie paplitę sužalojimai, kuriuos patyrė Kalėdos

Manome, kad tokios situacijos turėtų būti sprendžiamos ne medžiotojų, o likusios visuomenės naudai, ir jei planuojami renginiai saugomose teritorijose gali sutraukti žmonių į gamtą, jiems turėtų būti teikiama pirmenybė, o medžioklės turėtų būti perkeliamos į kitą vietą ar laiką.

Siekiant, kad tokių situacijų sprendimai būtų teisiškai apibrėžti, siūlome į Taisykles įtraukti punktą, pagal kurį medžioklės plotų, esančių saugomos teritorijos ribose, naudotojai turėtų derinti medžioklės grafiką su saugomos teritorijos direkcija, kuri turėtų teisę įpareigoti medžioklės plotų naudotoją keisti medžioklės planus dėl viešųjų renginių.

Tokia nuostata galėtų būti įrašyta Taisyklių punktu. Siūlome atsisakyti Bendrųjų buveinių nuostatų punktų, skatinančių paukščių apsaugai svarbiose teritorijose reguliuoti plėšriųjų žvėrių ir varninių paukščių gausą arba juos peržiūrėti. Bendruosiuose buveinių nuostatuose beveik prie visų paukščių apsaugai svarbių teritorijų yra įrašyti skatinimai reguliuoti tam tikrų plėšriųjų žvėrių ir varninių paukščių gausą.

Manome, kad šių punktų turėtų būti atsisakyta kaip nepagrįstai propaguojančių tam sustaines pėdos ligos rūšių medžioklę. Nenorint jų atsisakyti, jie turėtų būti peržiūrėti, bent jau pašalinant skatinimus medžioti kiaunes ir įrašant reikalavimus atlikti reguliuojamų rūšių poveikio ir gausos vertinimus.

Sprendimai reguliuoti tam tikrų rūšių gausą turėtų būti pagrįsti žiniomis, kad tam tikra rūšis daro reikšmingą poveikį saugomai rūšiai konkrečioje teritorijoje, turėtų būti vertinama reguliuojamos rūšies gausa, nustatoma, iki kiek ją reikėtų mažinti nepadarant žalos ekosistemai. To nepadarius, saugomų rūšių apsaugai skirti resursai naudojami netikslingam, nepagrįstam ir neetiškam plėšrūnų medžiojimui.

Čiurnos lūžis yra antras pagal dažnumą pasitaikanti čiurnos pažeidimas po patempimo Fong et al. Švedijoje čiurnos lūžis pasitaiko 71 asmenims iš 10, ir kiekvienais metais daugėja 0,2 proc. Dažniausia lūžio priežastis, nukritimas lygioje vietoje Thur et al.